DI sukurta iliustracija.
Kaliningrado srityje kaukė sirenos: gubernatorius pranešė apie objektą iš Lietuvos pusės, NKVC dronų nefiksavo
Lapkričio 21-osios vakarą Kaliningrado srityje paskelbtas perspėjimas dėl bepiločių orlaivių, o Chrabrovo oro uoste laikinai apriboti skrydžiai. Tuo pat metu pasirodė pranešimų apie sprogimus Baltijske. Lietuvos Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pareiškė, kad Lietuvos karinės oro pajėgos dronų nefiksavo. Kol kas viešai nepatvirtinta, kas galėjo surengti ataką, ar buvo pataikyta į karinį objektą ir ar padaryta žalos.
Kaliningrado srities gubernatorius Aleksejus Besprozvannychas paskelbė, kad bepiločių orlaivių grėsmės perspėjimo sistema suveikė Nemano rajone. Jis teigė, kad sistema sureagavo į įtartiną objektą iš Lietuvos pusės, tačiau po patikrinimo grėsmės nenustatyta. Jo pranešime nepateikta duomenų, kurie nepriklausomai patvirtintų objekto kilmę arba maršrutą.
Kaip skelbia LRT ir BNS, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys atmetė teiginius apie Lietuvos dalyvavimą. Jis nurodė, kad Lietuva nėra leidusi naudoti savo oro erdvės smūgiams prieš taikinius Rusijos teritorijoje. NKVC savo ruožtu teigė, kad Lietuvos karinės oro pajėgos šiuo atveju dronų nefiksavo. Centro vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui sakė, kad Lietuvos teritorijoje jokių objektų nefiksuota ir nėra pagrindo teigti, jog dronas šalies oro erdvę kirto nepastebėtas.
Ką žinome apie pranešimus iš Baltijsko
Ukrainos leidinys „The Kyiv Independent“ pranešė apie Baltijsko apylinkėse girdėtus sprogimus ir pranešimus apie galimą bepiločių orlaivių aktyvumą. Mieste įsikūrusi Rusijos Baltijos laivyno bazė. Būtent dėl šios aplinkybės socialiniuose tinkluose pradėta spėlioti apie galimą karinį taikinį, tačiau leidinys pažymėjo, kad tuo metu nebuvo aišku, ar taikytasi į bazę ir ar nukentėjo kariniai objektai.
„Ukrainska Pravda“ taip pat aprašė sirenas ir laikinus oro uosto apribojimus. Pranešimus apie oro gynybos veiklą ji priskyrė socialinių tinklų kanalams. Signalas gyventojams, pranešimas apie sprogimo garsą ir patvirtintas smūgis yra atskiri dalykai. Sirenos rodo, kad buvo paskelbtas perspėjimas. Iš jų vienų negalima nustatyti drono priklausomybės, taikinio ar padarinių. Socialiniuose tinkluose paskelbta medžiaga taip pat savaime neatsako, kas paleido galimai pastebėtą orlaivį.
Apie sirenas ir pranešimus iš Baltijsko taip pat pasakojama „Times Now World“ vaizdo reportaže. Reportažo apraše informacija apie sprogimus ir oro gynybos veiklą priskiriama „Telegram“ kanalams. Šie pranešimai nepatvirtina, kad smūgį surengė Ukraina.
Svarbi ir vieta. Gubernatoriaus pranešimas buvo apie perspėjimą Nemano rajone, o socialiniuose tinkluose skelbti pasakojimai apie sprogimus susiję su Baltijsku. Oro uosto apribojimai buvo įvesti Chrabrove. Vien tai, kad šios žinios pasirodė tą patį vakarą, neįrodo, jog visus pranešimus sukėlė vienas įvykis. Patikimai chronologijai reikėtų atskirai nustatyti kiekvieno įvykio laiką bei vietą ir palyginti juos su institucijų pranešimais.
Ką patvirtino Lietuvos institucijos
NKVC pozicija, kurią paskelbė „Lrytas“, susijusi su Lietuvos oro erdve ir šalies pajėgų stebėjimais. Centras taip pat nurodė, kad kariuomenė šalies oro erdvę stebi ir yra pasirengusi reaguoti kartu su NATO sąjungininkais. NKVC neatmetė galimybės, kad tokiais pranešimais siekiama sudaryti klaidingą įspūdį apie Lietuvos ar NATO dalyvavimą atakose prieš Rusiją. Tai institucijos vertinimas, kokį poveikį gali turėti skleidžiami teiginiai.
Lietuva turi institucijų suderintą reagavimo į oro erdvės incidentus tvarką. Ji apima stebėseną ir gyventojų perspėjimą, kai tam yra pagrindas. Pranešimą apie oro pavojų kaimyninėje teritorijoje reikėtų vertinti pagal vietą, kuriai jis paskelbtas. Apie ankstesnio incidento aplinkybes skaitykite mūsų straipsnyje apie reagavimą į dronų pavojų Lietuvoje.
Dar vienas tą patį savaitgalį aprašytas incidentas įvyko Suomijos įlankoje. Pasak „Reuters“, į Kaliningradą plaukęs Rusijos krovininis laivas „Sparta II“ buvo apgadintas tarptautiniuose vandenyse ir vėliau nudreifavo į Suomijos vandenis. Sekmadienį Suomijos pakrančių apsauga pranešė, kad gaisras tęsėsi per naktį. Laivo incidentas įvyko kitoje vietoje, todėl jo aplinkybės nepatvirtina socialiniuose tinkluose skelbiamų teiginių apie smūgį Baltijsko uoste.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„Virtus“ ir HX-2 išlaikė kovinius bandymus – pirmoji juos gaus brigada Lietuvoje
2„nginx2root“ spragos kelia skubų pavojų: ką turi padaryti svetainių administratoriai
3Kiek šį savaitgalį kainuos dyzelinas?
4Britai atidarė robotizuotą 155 mm sviedinių gamyklą: pajėgumas išaugs 16 kartų
5„Claude“ kūrėja „Anthropic“ užbaigė rekordinį IPO – pritraukta 93,5 mlrd. dolerių
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.