Istorinė akimirka: po 8 metų kosmose žmonijos zondai pasiekė Merkurijų

Sekite TechNaujienos Google

Po beveik aštuonerių metų kelionės per vidinę Saulės sistemą Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Japonijos kosmoso agentūros (JAXA) misija „BepiColombo“ pasiekė vieną svarbiausių savo etapų – prasidėjo oficiali atvykimo prie Merkurijaus fazė. Rugsėjo 3 d. sėkmingai atsiskyrė kelionę iki šiol užtikrinęs „Mercury Transfer Module“ (MTM), o du moksliniai zondai tęsia kelią į orbitą aplink arčiausiai Saulės skriejančią planetą.

ESA rugsėjo 3 d. patvirtino, kad MTM atsiskyrimas pavyko, ryšys su aparatu atkurtas per dvi giluminio kosmoso antenas, o telemetrija rodo, jog visos sistemos veikia nominaliai. Pats įskridimas į Merkurijaus orbitą numatytas lapkričio 21 d., todėl dabartinis etapas žymi ne misijos pabaigą, o sudėtingiausios jos dalies pradžią.

„BepiColombo“ buvo paleistas 2018 m. spalio 20 d. ir per kelionę atliko devynis planetinius praskridimus. Misiją sudaro du pagrindiniai moksliniai aparatai – ESA „Mercury Planetary Orbiter“ (MPO) ir JAXA „Mercury Magnetospheric Orbiter“, dar vadinamas „Mio“. Pirmą kartą istorijoje aplink Merkurijų vienu metu turėtų dirbti du specializuoti zondai.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Fintech“ rinkoje bręsta dideli pokyčiai: KPMG įvardijo 5 svarbiausias tendencijas

3 min. skaitymo • prieš 4 val

Niekada neprovokuok roboto: pastūmus humanoidą, šis puolė atgal

3 min. skaitymo • prieš 5 val

Autonominiai ginklai jau čia: „Jungtinės Tautos“ siunčia perspėjimą žmonijai

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl Merkurijų pasiekti taip sunku?

Nors Merkurijus yra viena artimiausių Žemei Saulės sistemos planetų, nuskristi iki jo ir įsitvirtinti orbitoje yra ypač sudėtinga. Artėjantis erdvėlaivis turi kovoti ne tik su didžiule Saulės gravitacija, bet ir tiksliai sumažinti greitį, kad nepraskrietų pro planetą arba nenukryptų į nepageidaujamą orbitą.

Dėl to „BepiColombo“ kelionė truko gerokai ilgiau nei paprastas skrydis tiesia trajektorija. Erdvėlaivis naudojosi Žemės, Veneros ir paties Merkurijaus gravitaciniais manevrais, kad palaipsniui keistų greitį bei orbitą. ESA rugpjūčio 27 d. skelbė, kad atvykimo kampanija yra viena sudėtingiausių planetinių operacijų sekų, kokių agentūra yra ėmusis.

Dabartinis MTM atsiskyrimas buvo kritinis, nes būtent šis modulis beveik aštuonerius metus tiekė trauką ir energiją tarpplanetinio skrydžio metu. Po jo atsiskyrimo valdymą perima MPO sistemos. ESA nurodo, kad pats atsiskyrimas vyko daugiau kaip 200 mln. kilometrų nuo Žemės, todėl realaus laiko žmogaus įsikišimas nebuvo įmanomas.

Tai dar vienas svarbus kosmoso tyrimų etapas vos po kitų didelių šių metų misijų. Neseniai rašėme ir apie naują NASA kosminį teleskopą, kuris Visatą stebės gerokai platesniu lauku nei „Hubble“.

Ką zondai tirs prie Merkurijaus?

ESA MPO daugiausia tirs Merkurijaus paviršių, sudėtį, vidinę sandarą ir geologiją, o JAXA „Mio“ daug dėmesio skirs planetos magnetiniam laukui bei sąveikai su Saulės vėju. Mokslininkus ypač domina tai, kodėl Merkurijus turi neįprastai didelį metalinį branduolį, kaip susiformavo jo paviršius ir kodėl tokioje arti Saulės esančioje planetoje poliarinių kraterių dugnuose vis dar gali išlikti vandens ledas.

Lapkričio 21 d. numatytas bendro zondų komplekso įvedimas į orbitą. Gruodžio 9–10 d. MPO ir „Mio“ turėtų galutinai atsiskirti ir pradėti manevrus į savo atskiras poliarines orbitas. Pilnavertė mokslinė fazė planuojama 2027 m. balandį.

Jei viskas vyks pagal planą, „BepiColombo“ taps tik antrąja misija istorijoje, įėjusia į orbitą aplink Merkurijų, po NASA „MESSENGER“. Tačiau kartu tai bus pirmasis atvejis, kai planetą vienu metu iš orbitos tirs du skirtingi moksliniai aparatai.

Merkurijus tebėra viena mažiausiai ištirtų uolinių Saulės sistemos planetų. Todėl artimiausi mėnesiai gali tapti ne tik techniniu išbandymu, bet ir pradžia naujo etapo aiškinantis, kaip susiformavo arčiausiai Saulės esantis pasaulis – ir ką tai gali pasakyti apie visos Saulės sistemos istoriją. Apie tai, kaip kitų planetų likimas gali padėti suprasti mūsų pačių sistemos ateitį, esame rašę ir šiame straipsnyje.