Ukrainos smūgiams sustojus, Rusijos naftos perdirbimas šoktelėjo 25 proc. – paaiškėjo JAV susitarimo detalės

Sekite TechNaujienos Google

Rusijos naftos perdirbimo gamyklos spalio antroje pusėje pastebimai padidino darbų apimtį – pramonės šaltinių vertinimu, žaliavinės naftos perdirbimas pakilo apie 25 proc., palyginti su mėnesio pradžia. Šis pokytis fiksuotas po to, kai nutrūko reguliarios Ukrainos dronų atakos prieš perdirbimo objektus. Naujiena svarbi ne vien naftos sektoriui: degalų gamyba ir eksportas susiję su Rusijos biudžeto pajamomis, karine logistika ir energijos rinkų stabilumu Europoje.

Apie pokytį spalio 27 dieną pranešė „Reuters“, remdamasis trimis pramonės šaltiniais. Jų skaičiavimu, iki antrosios mėnesio pusės Rusijos gamyklos pasiekė maždaug penkis milijonus barelių per dieną. Agentūra nurodo, kad smūgiai liovėsi Vašingtonui mėginant atgaivinti taikos derybas ir derantis dėl dyzelino tiekimo. Vis dėlto pranešime nebuvo pateikta nepriklausomai patvirtinto susitarimo, pagal kurį Ukraina visam laikui įsipareigotų nutraukti tokius smūgius.

Dar nuo pavasario Rusijos naftos perdirbimo sektorius patyrė nuolatinius bepiločių smūgius, kurie ardė įrenginius, trikdė tiekimo grandines ir skatino degalų trūkumą vidaus rinkoje. Maskva buvo ribojusi benzino, dyzelino ir aviacinio kuro eksportą, o dalį naftos produktų net importavo jūra. Todėl net kelių savaičių ramesnis laikotarpis leido gamykloms grąžinti į darbą anksčiau sustabdytus įrenginius.

Kas pasikeitė po JAV tarpininkavimo

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 11 dieną paskelbė apie vadinamąsias energetikos paliaubas. Tačiau tai nereiškė visuotinių paliaubų kare: kiti smūgiai ir toliau vyko. „Reuters“ duomenimis, Rusijos institucijos paskutinius to mėnesio smūgius perdirbimo įmonėms siejo su atakomis Riazanėje ir Surgute, o po spalio 16 dienos naujų tokių atvejų nebuvo pranešta. Skirtumas tarp oficialių pareiškimų ir realiai stebimų atakų yra esminis vertinant šių įvykių reikšmę.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 40 minučių

Rusijos dronai keičia keliones Ukrainoje: keleivius iš traukinių evakuoja kelis kartus per naktį, žuvo per 50 geležinkelininkų

4 min. skaitymo • prieš 60 minučių

„Instagram“ meta iššūkį „YouTube“: pradėjo bandyti iki 90 minučių vaizdo įrašus

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Discord“ vieši pokalbiai netrukus gali atsirasti „Google“ paieškoje – ką svarbu žinoti Lietuvos naudotojams

Visi naujausi straipsniai →

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas tvirtina, kad naftos perdirbimo įmonės sparčiai grąžina įrenginius į eksploataciją, nes didelė dalis reikalingos įrangos gaminama pačioje šalyje. Šį paaiškinimą būtina vertinti kaip Rusijos pareigūno poziciją, ne kaip nepriklausomą visų remontų įrodymą. Dėl sankcijų ir technologijų apribojimų sudėtingos pramoninės įrangos tiekimo klausimai išlieka aktualūs.

Šaltinių skaičiavimu, dyzelino gamyba spalį padidėjo mažiausiai 50 tūkst. tonų per dieną ir pasiekė apie 225 tūkst. tonų per dieną. Maždaug 80 tūkst. tonų iš šio kiekio potencialiai galėtų būti skiriama eksportui. Tai nereiškia, kad visas numatytas kiekis jau išgabentas: eksporto apimtis priklauso nuo logistikos, rinkos sąlygų ir politinių sprendimų. „Reuters“ pažymėjo, kad eksportas pagal JAV susitarimą buvo iš dalies atnaujintas.

Ką tai reiškia karo ekonomikai ir Lietuvai

Ukrainos smūgiai energetinei infrastruktūrai buvo vienas būdų mažinti Rusijos galimybes gaminti kurą ir išlaikyti aukštą ekonominį aktyvumą karo metu. Spalio pradžioje „TechNaujienos.lt“ rašė apie Ukrainos pranešimus dėl Rusijos perdirbimo pajėgumų trikdymo. Naujausi šaltinių skaičiai parodo, kaip greitai dalis įrenginių gali grįžti į darbą, kai atakos laikinai nutrūksta.

Lietuvai tai svarbu per kelis kanalus. Pirma, Rusijos naftos pajamos ir degalų prieinamumas yra susiję su karo tęsimo ekonominiais pajėgumais. Antra, situacija regione veikia energijos tiekimo lūkesčius, nors vien šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad degalų kainos Lietuvos degalinėse būtinai mažės arba didės. Trečia, derybų apie energiją rezultatai gali turėti įtakos platesniems Europos saugumo sprendimams.

Energetikos rinkos dalyviams papildomas klausimas – kaip ilgai gali tęstis toks atsigavimas. Gamyklų pajėgumų atkūrimas negarantuoja, kad jos nebus vėl priverstos stabdyti gamybos dėl naujų atakų, techninių gedimų ar atsarginių dalių trūkumo. Taip pat neaišku, ar derybų sąlygos keisis, jei fronto padėtis arba politiniai prioritetai pasikeistų. Todėl trumpalaikių perdirbimo apimčių nereikėtų laikyti patikimu ilgalaikių naftos pajamų prognozės pagrindu.

Europos valstybės naftos ir naftos produktų srautus stebi ne vien dėl galimų kainų pokyčių, bet ir dėl sankcijų vykdymo bei prekybos maršrutų. Net ir išaugusi Rusijos dyzelino gamyba savaime nereiškia, kad konkrečios sankcionuotos įmonės gali laisvai tiekti kurą Europos pirkėjams. Kiekvienas eksporto maršrutas priklauso nuo teisinių apribojimų, mokėjimų, draudimo ir transporto galimybių.

Svarbi išlyga – 25 proc. yra lyginimas su mėnesio pradžia, kai perdirbimą smarkiai trikdė smūgiai. Tai nėra 25 proc. augimas per metus ir nebūtinai rekordinis gamybos lygis. Be to, šaltiniai kalbėjo anonimiškai, o karo sąlygomis dalis pramonės duomenų ribojama. Vis dėlto žinia rodo aiškų ekonominį efektą: trumpam sumažėjus kariniam spaudimui vienam sektoriui, Rusija greitai bando atkurti jo pajėgumus.