Ukraina steigia šešis gynybos technologijų centrus: dronams, elektroninei kovai ir tolimiesiems smūgiams

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė kurianti šešių specializuotų technologijų centrų tinklą, kuris turėtų greičiau paversti kariuomenės praktinius poreikius veikiančiais techniniais sprendimais. Lapkričio 11 d. oficialiame pranešime nurodoma, kad du centrai jau įsteigti, o keturių veiklos kryptys dar rengiamos. Prioritetai apima bepiločius orlaivius, raketų ir artilerijos sistemas, oro gynybą, elektroninę kovą, kosmoso technologijas ir tolimųjų smūgių priemones.

Tai nėra pranešimas apie šešias jau pastatytas naujas gamyklas. Ministerija kalba apie specializuotus valdymo, analizės ir technologijų diegimo centrus, kurie koordinuos skirtingų sričių poreikius, testavimą ir projektų įgyvendinimą. Tokia struktūra svarbi dėl to, kad karo metu naujos technologijos labai greitai atsiranda fronto linijoje, o tradiciniai gynybos pirkimų ir bandymų ciklai gali trukti pernelyg ilgai.

Kokias šešias kryptis pasirinko Ukraina

Jau veikia pagrindinė bepiločių sistemų pajėgumų plėtros direkcija ir raketų bei artilerijos ginkluotės plėtros direkcija. Pirmoji kaupia kovinę bepiločių naudojimo patirtį, teikia techninės politikos pasiūlymus ir koordinuoja projektus. Antroji rūpinasi raketų, artilerijos ir susijusių valdymo bei aptikimo sistemų modernizavimu. Jos turi padėti nustatyti, kurios inovacijos iš tiesų duoda rezultatų, o kurios tik patraukliai atrodo demonstracijose.

Dar keturi numatomi centrai bus skirti oro gynybai, elektroninei žvalgybai ir kovai, kosmoso technologijoms bei tolimiesiems smūgiams. Oro gynybos kryptis apims būsimų sistemų efektyvumo vertinimą ir technologinių poreikių planavimą. Elektroninės kovos specialistai nagrinės ryšio trikdymo, navigacijos ir nuotolinio valdymo problemas. Kosmoso centras rūpinsis palydoviniu ryšiu bei Žemės stebėjimo duomenų naudojimu gynyboje.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

Macronas Dubline kelia Europos saugumo klausimą: kas spręs dėl taikos Ukrainoje?

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

IBM planuoja 520 kubitų kvantinį procesorių: kitąmet sieks peržengti 1 000 kubitų ribą

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

Europoje auga naujas „Nvidia“ konkurentas: DI lustų kūrėja įvertinta 7 mlrd. dolerių

Visi naujausi straipsniai →

Tolimųjų smūgių centras turėtų analizuoti tokių sistemų veiksmingumą ir padėti sparčiau plėsti pasiteisinusius sprendimus. Tačiau ministerijos pranešime neatskleidžiami konkretūs būsimi taikiniai ar slaptos operacijų detalės. Viešai pristatyta organizacinė struktūra, kurios tikslas – geriau susieti kūrėjus, bandymų rezultatus ir kariuomenės užsakymus.

Kodėl naujas modelis aktualus Baltijos šalims

Ukrainos patirtis parodo, kad modernios ginkluotės nauda priklauso ne tik nuo pačios technikos, bet ir nuo to, kaip greitai ji tobulinama po realių bandymų. Jeigu užtenka kelių savaičių, kad pasikeistų priešininko elektroninės kovos taktika, kariuomenei reikia veikiančio grįžtamojo ryšio tarp operatorių ir inžinierių. Tai aktualu ir mažoms valstybėms, kurios negali sau leisti ilgus metus diegti jau pasenusių sprendimų.

Lietuvos kariuomenė neseniai pradėjo praktinius antidroninių technologijų bandymus Pabradėje. Taip pat rašėme apie Ukrainos sistemas, leidžiančias vienam operatoriui valdyti kelis dronus, ir apie didėjantį antžeminių robotų naudojimą fronte. Šios naujienos rodo, kad technologiškai sudėtingos funkcijos tampa kasdienės karinės logistikos dalimi.

Praktiškai naujų centrų veikla turėtų prasidėti nuo realių kariuomenės naudojimo duomenų. Jei viena dronų sistema tam tikromis sąlygomis praranda ryšį, o kita veikia patikimiau, kūrėjams reikia aiškaus techninio grįžtamojo ryšio. Taip galima keisti programinę įrangą, valdymo algoritmus arba komponentų tiekėjus. Vien tik dar vienas naujos įrangos demonstravimas nepakeičia sistemingo tobulinimo ciklo. Karo sąlygomis toks procesas turi veikti greitai, tačiau vis tiek būtina išvengti situacijų, kai prastai patikrinta technika perduodama operatoriams.

Sprendimą kurti specializuotas organizacijas galima vertinti ir kaip atsaką į vis sudėtingesnį skirtingų ginklų sistemų tarpusavio ryšį. Pavyzdžiui, dronų aptikimas gali priklausyti nuo radarų, elektroninės žvalgybos, ryšių tinklo ir oro gynybos padalinių bendradarbiavimo. Jei kiekviena sritis vystoma visiškai atskirai, kyla nesuderinamumo rizika. Naujų centrų veiklos rezultatai paaiškės tik tuomet, kai bus matyti jų sukurti standartai, sėkmingi bandymai ir realiai naudojamos sistemos. Šiuo metu pranešta apie numatomą valdymo struktūrą.

Europos valstybėms aktualus ir dalijimosi patirtimi klausimas. Ukrainoje išbandyti techniniai sprendimai gali suteikti vertingos informacijos apie ryšio trikdžius ir atpažinimo sistemų veikimą, bet kiekvienos šalies infrastruktūra, geografinės sąlygos ir teisinis reguliavimas skiriasi. Dėl to negalima automatiškai nukopijuoti visų kovinių metodų į kitą kariuomenę. Bendri testavimo projektai ir aiškių techninių reikalavimų formulavimas padeda nustatyti, kurios naujovės iš tiesų būtų naudingos nacionalinei gynybai. Tai svarbu ir Lietuvos gynybos technologijų pramonei.

Ukrainos gynybos ministerija pažymi, kad Generalinis štabas ir kitos karinės vadovybės nustatys poreikius, o nauji centrai padės parengti technologinius bei išteklių sprendimus. Tokia atsakomybės skirtis turėtų sumažinti atotrūkį tarp realių fronto problemų ir pramonės pasiūlymų. Ar modelis pasiteisins, parodys ne vien naujų įstaigų skaičius, bet ir realus sprendimų diegimo greitis bei kariuomenės vertinimai.