Macronas Dubline kelia Europos saugumo klausimą: kas spręs dėl taikos Ukrainoje?

Sekite TechNaujienos Google

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lapkričio 12 dieną Dubline dalyvauja Europos politinės bendrijos susitikime, kuriame vienu svarbiausių klausimų tapo Europos vaidmuo derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos. Susitikimas vyksta tuo metu, kai Jungtinių Valstijų pasiuntiniai po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ruošiasi konsultacijoms su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Oficialiame Europos Vadovų Tarybos susitikimo aprašyme nurodoma, kad valstybės aptaria bendrą saugumą, konkurencingumą ir demokratinių valstybių atsparumą.

Macrono pasirodymo žiniasklaidos akivaizdoje vaizdo įrašą paskelbė „Disclose.tv“ kanalas. Šiame straipsnyje remiamės patvirtintais oficialiais pareiškimais ir susitikimo darbotvarke – trumpame socialiniame tinkle platinamame vaizdo įraše girdimi pasisakymai nėra pateikiami kaip pažodžiui patikrintos citatos. Pagrindinis kontekstas – Europos sostinių pastangos užtikrinti, kad žemyno saugumą lemiantys sprendimai nebūtų priimti nedalyvaujant pačiai Europai.

E. Macrono pasisakymo Dubline vaizdo įrašas:

Jeigu įterptas įrašas nerodomas, jį galima atidaryti tiesiogiai „Telegram“.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

IBM planuoja 520 kubitų kvantinį procesorių: kitąmet sieks peržengti 1 000 kubitų ribą

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

Europoje auga naujas „Nvidia“ konkurentas: DI lustų kūrėja įvertinta 7 mlrd. dolerių

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

Mokslininkai iš naujo atkūrė juodosios skylės vaizdą: patvirtinta 6,5 mlrd. Saulių masė

Visi naujausi straipsniai →

Europa reikalauja vietos prie derybų stalo

Lapkričio 10 dieną Eliziejaus rūmai paskelbė oficialų bendrą pareiškimą apie Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Europos partnerių koordinavimą. Jame akcentuojama, kad būsimas susitarimas turi gerbti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir teisę savarankiškai priimti sprendimus. Ne mažiau svarbus principas – patikimos saugumo garantijos, kurios neleistų naujam konfliktui lengvai prasidėti po galimų paliaubų.

Bendrą strateginį klausimą sudaro ne tik dabartinės karo veiksmų nutraukimo sąlygos. Europos valstybės taip pat siekia suprasti, kaip po karo galėtų keistis saugumo susitarimai, NATO vaidmuo ir santykiai su Rusija. Prancūzija pasisako už glaudesnį europinį koordinavimą, o Eliziejaus rūmų dokumente pabrėžiama, kad NATO ir toliau turi likti centrine euroatlantinio saugumo institucija. Tai nereiškia, kad Prancūzija viena turi mandatą sudaryti susitarimą visos Europos vardu.

Diskusijų fone JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lapkričio 12 dieną Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu, o vėliau buvo planuojamos konsultacijos su Ukrainos vadovybe. Europos sostinėse kilo klausimas, kas ir kokiu mandatu galėtų dalyvauti platesnėse derybose su Rusija. Šiuo metu nėra oficialaus patvirtinimo, kad jau paskirtas vienas visos Europos derybininkas ar pasiektas naujas taikos susitarimas.

Ką Dublino derybos reiškia Lietuvai?

Europos politinės bendrijos formatas vienija ne tik 27 ES šalis, bet ir kitas Europos valstybes, todėl jo saugumo diskusijos gali apimti platesnį regioną nei įprasti Europos Sąjungos susitikimai. Lietuvai svarbu, kad būsimi sprendimai dėl Rusijos ir Ukrainos nepakeistų Baltijos valstybių saugumo sąlygų be jų dalyvavimo. Šioje situacijoje aktualūs ir kariniai pajėgumai, ir sąjungininkų įsipareigojimai, ir sankcijų politika.

Artėjantis penktadienio neformalus ES vadovų susitikimas taip pat vyks Dubline. Airijos visuomeninis transliuotojas RTÉ pažymi, kad klausimas, kas turėtų kalbėti Europos vardu galimose derybose su Rusija, tapo vienu svarbiausių dabartinės savaitės politinių iššūkių. Tai nereiškia, kad ES lyderiai jau sutarė dėl vienos konkrečios derybų schemos; politinės diskusijos vis dar vyksta.

TechNaujienos.lt anksčiau rašė apie Prancūzijos svarstymus dėl karių dislokavimo Ukrainoje, 11 valstybių planuojamas pratybas Lenkijoje ir besiplečiančias NATO oro gynybos užduotis Baltijos šalyse. Dabartiniai politiniai pokalbiai siejasi su tais pačiais klausimais: kokių pajėgumų reikės Europai ir kaip bus užtikrinama, kad saugumo garantijos būtų įgyvendinamos, o ne liktų vien deklaracijomis.

Politiniams sprendimams įgyvendinti reikės konkrečių priemonių. Jei šalys derėsis dėl paliaubų stebėsenos, turės paaiškėti, kas ir kokiomis technologijomis tikrins jų laikymąsi, kaip bus dalijamasi duomenimis ir kokia institucija reaguos į pažeidimus. Jei kalbama apie ilgalaikes saugumo garantijas, svarbu žinoti, kokie finansiniai, kariniai ir teisiniai įsipareigojimai numatyti. Tokios detalės ypač aktualios Lietuvai, nes Baltijos regiono saugumas glaudžiai susijęs su NATO gynybos planais. Kol nėra paskelbta galutinių dokumentų, ekspertų ir politikų svarstymai turi būti aiškiai atskiriami nuo priimtų sprendimų.

Dublino viršūnių susitikimas savaime nereiškia artėjančių paliaubų ar karo pabaigos. Galutinius rezultatus lems derybininkų mandatai, Ukrainos pozicija, Rusijos veiksmai ir susitarimai dėl realiai veikiančių saugumo garantijų. Macrono dalyvavimas ir platesnės Europos lyderių diskusijos parodo politinį siekį aktyviau formuoti savo saugumo ateitį, tačiau apie konkrečius įsipareigojimus reikėtų spręsti tik paskelbus oficialius sprendimus.