Po Ukrainos smūgio Rusijos naftos uostui – dronų pavojus Lietuvoje: kilo NATO naikintuvai

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė apie lapkričio 11-osios naktį surengtą smūgį Rusijos Baltijos jūros uostui Ust Lugoje. Oficialiame SBU pranešime teigiama, kad bepiločiai atakavo uosto bei naftos perdirbimo infrastruktūrą, įskaitant „Novatek-Ust-Luga“ terminalą. Tą pačią naktį Lietuvoje dėl galimai įskridusių dronų paskelbti keli oro pavojaus perspėjimai, o reagavimui kilo NATO naikintuvai. Šie du įvykiai vyko tuo pačiu metu, tačiau konkrečių kiekvieno Lietuvos oro erdvėje matyto objekto maršrutų ir kilmės negalima laikyti galutinai nustatytais vien pagal pranešimų sutapimą.

Lietuvos gyventojams svarbiausia šios istorijos dalis – ne vien ataka už sienos, bet ir realus poveikis mūsų šalies oro erdvės saugumui. Oficialiame LT72 įraše matomas lapkričio 11 d. 00:38 val. Druskininkų ir Lazdijų rajonams išsiųstas raudonas įspėjimas. Vėliau pavojaus pranešimai buvo skelbiami ir kitoms teritorijoms, o juos atšaukus gyventojams nurodyta grįžti prie įprastos veiklos.

Ką pranešė Ukraina ir Lietuvos institucijos

SBU teigimu, specialiųjų operacijų centro „Alfa“ bepiločiai smogė terminalo objektams, tarp kurių yra dideli naftos produktų rezervuarai. Ukrainos institucija taip pat skelbia apie smūgius kitai Rusijos infrastruktūrai ir raketiniam laivui „Bujan-M“. Tai vienos konflikto šalies operatyviniai duomenys, todėl nurodytą žalos mastą svarbu priskirti Ukrainos pareigūnams. Kiekvieno rezervuaro faktinio sugadinimo nepriklausomi šaltiniai ne visada gali iškart patvirtinti.

Rusijos Leningrado srities administracija tuo metu pranešė apie gaisrą Ust Lugos uoste. Uostas yra vienas svarbiausių Rusijos eksporto mazgų Baltijos jūroje, per kurį gabenami energetiniai produktai ir kitos prekės. Todėl sutrikimai jame gali kelti platesnių logistikos klausimų, tačiau vien gaisro faktas neleidžia tiksliai įvertinti ilgalaikių eksporto ar pajamų nuostolių.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 10 minučių

Macronas Dubline kelia Europos saugumo klausimą: kas spręs dėl taikos Ukrainoje?

4 min. skaitymo • prieš 11 minučių

IBM planuoja 520 kubitų kvantinį procesorių: kitąmet sieks peržengti 1 000 kubitų ribą

4 min. skaitymo • prieš 11 minučių

Europoje auga naujas „Nvidia“ konkurentas: DI lustų kūrėja įvertinta 7 mlrd. dolerių

Visi naujausi straipsniai →

Lietuvos oro pavojaus sistema nurodė, kad aptikti objektai buvo galimai dronai. Dėl tokios formuluotės nereikėtų teigti, kad kiekvienas radarų pastebėtas objektas jau patvirtintas kaip konkretus Ukrainos ar Rusijos bepilotis. Nacionalinio krizių valdymo centro atstovai pranešė, kad fiksuoti keli objektai, o vienas jų, kaip vertinta tuo metu, kirto Lietuvos teritoriją. NATO naikintuvai buvo pakelti, tačiau sprendimai dėl neutralizavimo priklauso nuo objekto patvirtinimo, grėsmės ir saugos sąlygų.

Ką oro perspėjimai reiškia gyventojams

Geltonas perspėjimas signalizuoja tikėtiną oro pavojų ir ragina numatyti saugią vietą, o raudonas – imtis skubių apsaugos veiksmų. Jei gaunamas toks pranešimas, svarbu vadovautis oficialiomis institucijų rekomendacijomis, o ne socialinių tinklų žinutėmis apie tariamai tikslų drono kursą. Įtartinų nuolaužų nereikėtų liesti: apie jas reikia pranešti pagalbos tarnyboms. Pranešimo atšaukimas yra taip pat svarbi informacija, todėl būtina sekti visą įvykių seką.

Šis incidentas išryškina didėjantį Baltijos oro gynybos vaidmenį. Neseniai skelbėme, kaip NATO naikintuvai reagavo į incidentus prie Baltijos šalių. Taip pat aprašėme naujas antidroninių sistemų pratybas Pabradėje ir platesnes NATO oro gynybos funkcijas. Tai atskiri įvykiai, bet visi rodo, kaip sparčiai keičiasi grėsmių pobūdis.

Ilgesnio nuotolio dronų veikla kelia klausimų ir civilinės aviacijos saugai. Net jeigu bepilotis nėra skirtas smūgiuoti Lietuvos teritorijoje, neplanuotas jo skrydis gali sukelti pavojų orlaiviams arba ant žemės esantiems žmonėms. Todėl oro pavojaus pranešimai gali būti siunčiami dar nežinant tikslaus objekto pobūdžio. Pirmiausia siekiama perspėti gyventojus, o tik vėliau, surinkus radarų ir kitus duomenis, galutinai nustatyti konkrečias aplinkybes. Tokia operatyvinė nežinomybė nereiškia, kad institucijos neturi jokios informacijos – tai normalus ankstyvo perspėjimo sistemos veikimo bruožas.

Ust Luga yra toliau nuo Lietuvos nei Kaliningrado sritis, tačiau visa pietrytinė Baltijos jūros pakrantė tapo regionu, kuriame dažnai minimos bepiločių atakos ir jų perėmimas. Verslui tai kelia papildomų rizikų dėl jūrinės logistikos, draudimo ir skrydžių apribojimų. Vis dėlto konkrečių ekonominių nuostolių negalima nustatyti vien pagal socialiniuose tinkluose pasirodžiusius gaisrų vaizdo įrašus. Tam reikia uosto operatorių, laivybos bendrovių ir atsakingų institucijų duomenų, kurie dažnai skelbiami vėliau. Straipsnyje aptariami faktai atspindi pirminius lapkričio 11 dienos pranešimus.

Šiuo metu nereikėtų tapatinti Ust Lugos smūgio ir kiekvieno virš Lietuvos aptikto objekto be oficialaus techninio tyrimo. Tačiau akivaizdu, kad tolimi bepiločių skrydžiai regione kelia riziką ne tik karo veiksmų teritorijoms. Lietuvos institucijų perspėjimų sistema ir NATO reagavimas tapo tiesiogiai matoma didesnio regioninio saugumo iššūkio dalimi.