IBM tyrimas: 94 proc. didžiųjų įmonių susidūrė su skaitmeninės kontrolės problemomis, DI tampa nauja rizika

Sekite TechNaujienos Google

Didelės bendrovės vis labiau pasikliauja debesijos ir dirbtinio intelekto paslaugomis, tačiau ne visada gali įrodyti, kad jų duomenys ir kritinės sistemos išlieka kontroliuojamos. Lapkričio 11 dieną IBM paskelbė tarptautinį „Digital Sovereignty Index“ tyrimą, kuriame 94 proc. apklaustų didžiųjų įmonių nurodė per trejus metus susidūrusios bent su vienu vadinamojo skaitmeninio suvereniteto iššūkiu. Dažniausiai minėtos problemos buvo susijusios su DI modeliais, paslaugų tiekėjais ir valdymo procesais.

Šis 94 proc. rodiklis nereiškia, kad tiek įmonių buvo įsilaužta arba prarado klientų duomenis. IBM suvereniteto iššūkiais laiko ir tiekėjų sutrikimus, valdžios apribojimus, eksporto kontrolę, reguliavimo konfliktus, duomenų perkėlimo kliūtis ir gebėjimą įrodyti savo sistemų kontrolę. Be to, tyrimas nebuvo atliktas Lietuvoje: apklausti 2 003 aukšto rango sprendimų priėmėjai septyniose šalyse, tarp jų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

DI atskleidžia naują verslo silpnybę

IBM duomenimis, su dirbtiniu intelektu susijusias problemas įvardijo 44 proc. apklaustųjų. Tai galėjo būti neteisingi DI atsakymai, modelių ar tiekėjų nesėkmės, neaiški atsakomybė ir sudėtingas veiklos paaiškinimas auditoriams. Daug vadovų teigė esą pasirengę įrodyti, kad kontroliuoja svarbias technologijas, tačiau tik 26 proc. bendrovių pasiekė aukščiausią tyrimo metodikoje nustatytą suvereniteto lygį. Tai rodo skirtumą tarp pasitikėjimo ir praktiškai patikrintų procedūrų.

Dar vienas svarbus skaičius – tik 33 proc. bendrovių reguliariai tikrino savo galimybę įrodyti skaitmeninį suverenitetą. Tikrinimas čia reiškia daugiau nei teisinės politikos dokumentą: reikia gebėti parodyti, kas atsakingas už sistemą, kas gali prieiti prie duomenų, kaip registruojami pakeitimai ir ar įmonė pajėgtų pereiti pas kitą tiekėją, jei ankstesnis taptų nepasiekiamas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 27 minutės

„ChatGPT“ keičia verslo paiešką: įmonės jau gali registruoti oficialius profilius ir matyti klientų susidomėjimą

4 min. skaitymo • prieš 47 minutės

„Google“ DI telefone galės atlikti daugiau užduočių už žmogų: pristatyti nauji „Gemini Intelligence“ įrankiai

4 min. skaitymo • prieš 57 minutės

NASA paskelbė istorinį etapą: „Voyager 1“ nuo Žemės skirs net viena šviesos diena

Visi naujausi straipsniai →

Ką iš to turėtų suprasti Lietuvos įmonės

Nors Lietuvos organizacijos į imtį neįtrauktos, tyrimas atskleidžia praktinius klausimus, kurie aktualūs ir vietos verslui. Pavyzdžiui, kas atsitiktų, jei staiga neveiktų svarbiausio debesijos tiekėjo paslauga? Ar įmonė turi dokumentuotą duomenų eksporto galimybę ir paskutinių bandymų rezultatus? Ar naudojamas DI modelis gali būti pakeistas kitu, neprarandant pagrindinių darbo procesų? Atsakymai į tokius klausimus svarbūs finansams, sveikatos priežiūrai, pramonei bei viešosioms įstaigoms.

IBM pristato šešias vertinimo sritis: atsakomybę, veiksmų atsekamumą, kontrolės apribojimus, gebėjimą įsikišti, sprendimų pagrindimą ir galimybę pakeisti tiekėją. Tai tyrimo metodikos dalis, o ne naujas visoms ES įmonėms privalomas teisės aktas. Kita vertus, Europoje daugėja reikalavimų dėl duomenų apsaugos, DI sistemos rizikos ir kritinės infrastruktūros atsparumo, todėl toks pasirengimas gali padėti ne vien audito metu.

Apie didėjantį Lietuvos įmonių susidomėjimą DI jau rašėme nagrinėdami nacionalinę priežiūros sistemą, kibernetinio saugumo pratybas ir DI modelių tiekimo grandinės grėsmes. Šios istorijos susijusios su tuo pačiu pagrindiniu iššūkiu: nepakanka įsigyti pažangią paslaugą, reikia žinoti, kaip ji veikia ir kaip atkurti kontrolę sutrikus aplinkybėms.

Skaitmeninės kontrolės patikra gali būti gana konkreti: įmonė turėtų žinoti, kur laikomos atsarginės kopijos, kas gali eksportuoti klientų duomenis ir kiek laiko užtruktų pereiti pas kitą tiekėją. Jei kritinis procesas priklauso nuo vienos debesijos sistemos, verta aprašyti, kaip būtų dirbama jos sutrikimo metu. Vien sutartyje įrašytas pažadas apie paslaugos pasiekiamumą nėra tas pats, kas išbandytas veiklos tęstinumo planas. Be to, nepriklausomiems auditoriams gali reikėti faktinių bandymų įrodymų.

IBM metodika atskleidžia ir platesnę problemą: sparčiai diegiant DI verslo procesai neretai tampa sudėtingesni nei įprastų programų naudojimas. Modelio atsakymą gali lemti keli paslaugų tiekėjai, papildomi duomenų šaltiniai ir automatizuoti agentai. Todėl praradus vieną komponentą gali būti sunku tiksliai atkurti, kas priėmė sprendimą. Tokiu atveju naudinga registruoti modelių versijas, duomenų šaltinius ir svarbių veiksmų patvirtinimus. Kartu nereikėtų tyrimo skaičių painioti su konkrečia Lietuvos rinkos statistika.

Skaičiai taip pat priklauso nuo to, kaip apibrėžiama skaitmeninio suvereniteto problema. Įmonės, susidūrusios su ilgu debesijos paslaugos sutrikimu, ir tos, kurioms prireikė papildomų auditoriaus dokumentų, gali patekti į tą pačią bendrą kategoriją, nors poveikis joms skyrėsi. Todėl 94 proc. skaičiaus nereikėtų interpretuoti kaip vienodo rizikos lygio visoms organizacijoms. Naudingesnė išvada – iš anksto tikrinti kritinių sistemų atsparumą, dokumentuoti atsakomybes ir numatyti realų tiekėjo pakeitimo planą.

IBM tyrimas nėra įrodymas, kad viena technologijų bendrovė yra saugesnė už kitą, ir negali būti automatiškai taikomas visoms Lietuvos įmonėms. Tačiau jis pateikia aiškų argumentą verslo vadovams: svarbiausių debesijos ir DI sprendimų kontrolę verta ne tik deklaruoti, bet ir reguliariai išbandyti realiuose scenarijuose.