Ukraina per mėnesį atliko 31 398 misijas antžeminiais robotais: karo logistikoje įvyko lūžis

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos kariuomenė sparčiai plečia ne tik skraidančių, bet ir ant žemės veikiančių nepilotuojamų sistemų naudojimą. Lapkričio 6 dieną šalies Gynybos ministerija paskelbė, kad spalį antžeminės nepilotuojamos transporto priemonės (UGV) įvykdė 31 398 logistikos ir evakuacijos misijas. Tai didžiausias vieno mėnesio rezultatas nuo šiuos duomenis kaupiančios ePoints programos pradžios.

Skaičius svarbus ne vien savo dydžiu. Jis parodo, kaip keičiasi fronto aprūpinimas: amunicijos, maisto ir vandens pristatymą į pavojingas pozicijas vis dažniau mėginama patikėti mašinoms, o ne kariams. Antžeminiai robotai taip pat naudojami sužeistųjų išgabenimui iš vietovių, kuriose judėjimas įprastomis transporto priemonėmis yra itin rizikingas.

Remiantis oficialiais Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, visos į apskaitą įtrauktos misijos registruotos DELTA kovinėje sistemoje, o jų vykdymą tikrino gynybos inovacijų platformos Brave1 specialistai. Vis dėlto tai yra pačios Ukrainos institucijos skelbiama statistika, o ne nepriklausomo audito rezultatas.

Nuo 7,5 tūkst. iki daugiau kaip 31 tūkst. per devynis mėnesius

Sausį tokių misijų užregistruota 7 511, vasarį – 7 960, kovą – 9 072, o gegužę skaičius jau perkopė 14 tūkst. Vasaros pabaigoje augimas dar paspartėjo: rugpjūtį paskelbta apie 25 136 operacijas, rugsėjį – 28 491, o spalį peržengta 30 tūkst. riba. Lyginant su sausiu, mėnesinis aktyvumas išaugo daugiau nei keturis kartus.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 48 minutės

„IonQ“ paskelbė 336 proc. pajamų šuolį: kvantinių kompiuterių bendrovė taikosi į 515 mln. dolerių metus

5 min. skaitymo • prieš 48 minutės

„Hubble“ atskleidė neįprastą 27 500 šviesmečių nutolusio žvaigždžių spiečiaus istoriją: jis galėjo būti užgrobtas

4 min. skaitymo • prieš 49 minutės

„Axon“ investuoja 1,2 mlrd. dolerių į „Skydio“: policijos dronai gali tapti kasdienybe

Visi naujausi straipsniai →

Šie duomenys neatskleidžia, kiek skirtingų robotų veikė, kokia dalis reisų pavyko iš pirmo karto ar kiek įrangos buvo prarasta. Viena sistema per mėnesį gali atlikti daugybę užduočių, todėl misijų skaičiaus nederėtų tapatinti su robotų parko dydžiu. Tačiau nuoseklus augimas leidžia matyti, kad technologija nebėra vien pavienių eksperimentų lygmens.

Antžeminės platformos gali skirtis dydžiu ir paskirtimi – nuo nedidelių vikšrinių krovinių vežėjų iki didesnių ratinių sistemų. Joms svarbūs pravažumas, baterijų ar degalų atsargos, nuotolinio valdymo ryšys ir gebėjimas įveikti išraustą, užminuotą ar apšaudomą kelią. Kiekviena iš šių savybių riboja faktinį panaudojimą, todėl vien technologijos buvimas negarantuoja sėkmingos misijos.

Priešingai nei oro dronai, žemės robotai dažnai juda lėčiau, gali užstrigti ir yra priklausomi nuo realios vietovės. Kita vertus, jie gali pristatyti sunkesnius krovinius nepasiųsdami žmogaus į labiausiai apšaudomą atkarpą. Tai ypač aktualu ten, kur dėl nuolatinio stebėjimo dronais bet koks įprastos transporto priemonės judėjimas greitai tampa pastebimas.

Kodėl tai aktualu Lietuvos gynybai

Ukrainos patirtis gali būti vertinga ir Lietuvai, kuri stiprina savo nepilotuojamų sistemų bei gynybos pramonės ekosistemą. Diskusijos apie vietinį kovos technikos aptarnavimą ir komponentų gamybą tampa dar aktualesnės, kai fronte išryškėja didelės apimties robotų remonto, keitimo ir tiekimo poreikiai.

Ukrainos ePoints sistema susieja patvirtintas užduotis su skatinimo mechanizmu: už jas daliniams skiriami taškai, kuriuos galima iškeisti į naujus dronus, elektroninės kovos priemones ar antžemines sistemas Brave1 Market platformoje. Tai rodo, kad technologijų diegimas vyksta ne tik per centralizuotus pirkimus, bet ir per bandymus greičiau grąžinti kovinių vienetų patirtį į tiekimo grandinę.

Kita medalio pusė – duomenų ir ryšio saugumas. Jei valdymo kanalą slopina elektroninė kova arba priešininkas nustato roboto buvimo vietą, transporto misija gali nutrūkti. Be to, nuotolinis valdymas reikalauja apmokytų operatorių, techninės priežiūros ir atsarginių dalių. Sparčiai augant misijų skaičiui, logistikos specialistų darbas niekur nedingsta – tik keičia pobūdį.

Palyginimui, sausio ir spalio statistikos skirtumas nereiškia, kad per tą laiką kiekvieno roboto našumas išaugo keturis kartus. Pokytį galėjo lemti tiek didesnis įrangos skaičius, tiek geresnis jos paskirstymas, operatorių pasirengimas ir dažnesnis tokių operacijų registravimas. Tik turint duomenų apie roboto darbo valandas, reisų trukmę ir praradimus būtų galima tiksliau įvertinti atskirų platformų efektyvumą.

Technologiją diegiančioms kariuomenėms svarbus ir remontas kuo arčiau operacijų vietos. Net gerai suprojektuota mašina tampa nenaudinga, jei tenka ilgai laukti baterijos, valdiklio, ratų ar vikšrų keitimo. Todėl robotizacija kuria naujas užduotis mechanikams, programinės įrangos specialistams ir ryšio inžinieriams. Ši grandinė gali būti ne mažiau reikšminga už patį roboto įsigijimą.

Ilgainiui pagrindinis rodiklis bus ne vien užduočių skaičius, o tai, kiek žmonių pavyko apsaugoti nuo pavojingo judėjimo ir kaip nuosekliai pristatomi būtini kroviniai. Tokiai analizei reikėtų palyginimų su tradicine logistika, įvertinant kainą, praradimus ir laiką. Kol šių duomenų viešai trūksta, 31 398 misijos lieka stipriu masto augimo, bet ne galutinio efektyvumo įrodymu.

Ministerijos paskelbtas rekordas savaime nereiškia, kad robotai gali pakeisti visą fronto aprūpinimo sistemą. Tačiau jis pateikia konkretų rodiklį, kaip automatizuotos platformos iš pagalbinės naujovės virsta kasdieniu karo logistikos įrankiu. Panašią kryptį rodo ir kitų kariuomenių mėginimai įtraukti dronus į vis platesnį operacijų spektrą.