NATO naikintuvai per savaitę tris kartus kilo prie Baltijos šalių: vienąkart – dėl galimo drono Latvijoje

Sekite TechNaujienos Google

NATO oro gynybos užduotis Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai per lapkričio 2–8 dienų savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti orlaivių netoli regiono sienų. Lapkričio 9 dieną paskelbtoje Lietuvos krašto apsaugos ministerijos suvestinėje išskirtas vienas įvykis Latvijoje: kariškių orlaiviai reagavo į ten užfiksuotą galimą bepilotį orlaivį. Kiti du pakilimai buvo susiję su Rusijos karinės aviacijos skrydžiais tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado srities.

KAM oficialioje suvestinėje nepateikia informacijos, kad galimas dronas Latvijoje būtų patvirtintai identifikuotas kaip priešiškas arba kad jis būtų numuštas. Taip pat nenurodoma, jog Rusijos lėktuvai būtų įskridę į Lietuvos oro erdvę. Būtent šis skirtumas svarbus vertinant įvykius: NATO naikintuvų pakilimas ne visada reiškia oro erdvės pažeidimą ar tiesioginį karinį susidūrimą.

Kokie trys įvykiai užfiksuoti

Lapkričio 2 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti vieno IL-20 orlaivio. KAM duomenimis, jis tarptautine oro erdve skrido iš žemyninės Rusijos į Kaliningrado sritį, turėjo įjungtą radiolokacinį atsakiklį ir palaikė ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru, tačiau skrido be skrydžio plano. IL-20 yra žvalgybinio pobūdžio orlaivis, todėl tokio skrydžio stebėjimas Baltijos regione karinėms pajėgoms svarbus.

Lapkričio 3 dieną NATO naikintuvai reagavo į Latvijoje užfiksuotą galimą bepilotį orlaivį. Oficialioje savaitės apžvalgoje šis atvejis aprašytas labai trumpai, tad iš jos negalima nustatyti nei drono kilmės, nei galutinio identifikavimo rezultato. Informacijos trūkumas nėra pagrindas kurti versijas apie puolimą ar susieti šį skrydį su konkrečiu ankstesniu incidentu.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 10 val

Europa telkia milijardą eurų puslaidininkiams: investuotojai stiprins lustų tiekimo grandinę

4 min. skaitymo • prieš 10 val

Kompiuteriai, skaičiuojantys šviesa: Europoje prasidėjo fotoninių DI procesorių bandymai

4 min. skaitymo • prieš 10 val

Europoje kuriamas devynvietis elektrinis lėktuvas: projektui pritraukta daugiau kaip 124 mln. eurų

Visi naujausi straipsniai →

Trečiasis pakilimas įvyko lapkričio 6 dieną, kai NATO oro gynybos naikintuvai atpažino AN-26. Jis taip pat skrido tarptautine oro erdve iš žemyninės Rusijos į Kaliningrado sritį, su įjungtu atsakikliu ir palaikydamas radijo ryšį, bet be skrydžio plano. Abiem Rusijos orlaivių atvejais vienas iš reagavimo pagrindų buvo neatitikimas įprastoms skrydžio procedūroms.

Kodėl tokie skrydžiai svarbūs Lietuvos saugumui

Baltijos šalių oro erdvės apsauga remiasi NATO kolektyvine gynyba ir nuolatiniu sąjungininkų budėjimu. Reaguoti į neįprastą skrydį reikia greitai, nes tik nustatant orlaivio tapatybę ir trajektoriją galima įvertinti jo keliamą riziką. Toks reagavimas paprastai yra prevencinė ir stebėsenos užduotis, o ne įrodymas, kad šalis patiria karinį puolimą.

Kaliningrado kryptis svarbi ir dėl to, kad Rusijos orlaiviai skraido netoli Baltijos regiono maršrutų. Jie gali veikti tarptautinėje oro erdvėje, tačiau be skrydžio planų vykstantys skrydžiai sukuria papildomą darbą oro eismo saugumą ir karinę situaciją vertinantiems specialistams. Ankstesnėje publikacijoje aptarėme, kaip NATO plečia Baltijos oro gynybos užduotis.

Latvijoje užfiksuoto galimo drono paminėjimas taip pat primena, kad bepilotės sistemos tampa atskiru oro erdvės saugumo iššūkiu. Apie Latvijoje bandomas apsaugos nuo dronų technologijas ir NATO pasirinktus naujus sprendimus esame rašę anksčiau.

Gyventojams svarbu pasitikėti tiksliais oficialiais duomenimis ir nepadaryti išvados, kad kiekvienas pakilimas reiškia ekstremalią situaciją. KAM savaitiniai pranešimai skirti informuoti apie sąjungininkų veiklą. Jie leidžia matyti nuolatinį reagavimo ritmą, tačiau neatskleidžia visų operacinių detalių. Ši savaitė išsiskyrė trimis reagavimais ir vienu pranešimu apie galimą bepilotį Latvijoje.

Nors tokie pranešimai gali kelti nerimą, operacijų reguliarumas taip pat rodo, kad NATO stebėjimas vyksta nuolatos. Kiekvieną skrydį būtina vertinti pagal konkretų jo laiką, vietą ir oficialiai nurodytas aplinkybes, o ne vien emocingą antraštę.

NATO oro policijos ir oro gynybos užduotys yra susijusios, tačiau jų nereikėtų sutapatinti su visų galimų grėsmių sunaikinimu. Naikintuvai gali būti naudojami vizualiai atpažinti orlaivį, patikrinti situaciją ir lydėti jį iki atitinkamos zonos, kol kiti stebėjimo bei valdymo centrai vertina tolesnius veiksmus. Tokia sistema remiasi radarų informacija, ryšiu su civiline aviacijos sistema ir sąjungininkų pajėgų koordinacija. Vien pranešimų skaičius be platesnio konteksto neleidžia matuoti grėsmės pokyčio.

Kalbant apie dronus, kyla papildomų sunkumų: dalis bepiločių yra maži, gali skristi žemai ir nebūtinai atpažįstami taip pat kaip didesni lėktuvai. Todėl regione vystomi skirtingi aptikimo, elektroninės kovos ir perėmimo sprendimai. Oficialiose suvestinėse paprastai nurodoma tik patvirtinta informacija, o operacinės detalės gali likti neviešos dėl saugumo. Tokiose situacijose ypač svarbu neskleisti vaizdo įrašų ar tariamų maršrutų, kurių autentiškumas nepatikrintas.

Šaltiniai: pirminis pranešimas; papildoma informacija.