Lenkijos teismo krizė gilėja: aštuoni teisėjai paskelbė sprendimus, nors kvorumas ginčijamas

Sekite TechNaujienos Google

Varšuvoje lapkričio 3 d. įvyko naujas Lenkijos Konstitucinio Tribunolo krizės etapas. Aštuoni teisėjai surengė posėdį, per kurį paskelbė turintys kvorumą, patvirtino biudžeto projektą ir pradėjo procedūras, susijusias su suspenduotos teismo vadovybės drausmine atsakomybe. Tačiau kita teisėjų grupė bei prezidento Karolio Nawrockio stovykla nepripažįsta šios asamblėjos teisėtumo.

Lapkričio 3 d. išsamioje Varšuvos įvykių apžvalgoje pažymima, kad posėdyje nedalyvavo septyni teisėjai, paskirti ankstesnės valdančiosios stovyklos laikotarpiu. Dalis jų nepripažįsta teisės vadovauti teismui perėmusių kolegų įgaliojimų. Šis nesutarimas neapsiriboja politine retorika: jis tiesiogiai susijęs su kvorumo skaičiavimo tvarka.

Paprastai Konstitucinio Tribunolo penkiolikos vietų teisme dviejų trečdalių kvorumas reikštų mažiausiai dešimt dalyvių. Tačiau posėdyje dalyvavę teisėjai aiškino, kad trys jų kolegos negali būti įtraukti į teisėtai dalyvaujančių teisėjų skaičių dėl suspendavimo arba ginčijamo paskyrimo. Todėl jie kvorumą apskaičiavo nuo dvylikos – taip gautas aštuonių dalyvių skaičius.

Kodėl dėl aštuonių teisėjų kvorumo kilo ginčas?

Prieštaraujantys teisininkai abejoja tokio perskaičiavimo pagrindu. Klausimas svarbus todėl, kad dėl galimai neteisingo kvorumo asamblėjos sprendimai galėtų būti laikomi negaliojančiais. Taigi net ir paskelbtas biudžeto projektas ar drausminės procedūros automatiškai neišsprendžia teisėtumo klausimų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 16 sekundžių

„DigitalOcean“ DI klientų pajamos išaugo 288 proc.: bendrovė kelia 2027 metų augimo prognozę

4 min. skaitymo • prieš 15 minučių

NASA „Hubble“ aptiko trūkstamą deguonį 37 galaktikose: jis galėjo būti išstumtas į kosmosą

4 min. skaitymo • prieš 30 minučių

ES ruošia naujas elektronikos remonto taisykles: gali keistis atsarginių dalių ir programų prieinamumas

Visi naujausi straipsniai →

Prezidentas Karolis Nawrockis per Nacionalinio saugumo tarybos posėdį teigė, kad premjeras Donaldas Tuskas atsakingas už, jo vertinimu, neteisėtus veiksmus Tribunole. Prezidentūra viešai žada pasinaudoti turimais konstituciniais įgaliojimais. Šie pareiškimai yra viena konflikto pusė, ne galutinė teisinė išvada.

Lenkijos vyriausybė argumentuoja priešingai: jos teigimu, teisinė problema prasidėjo tada, kai prezidentas atsisakė priimti dalies parlamento išrinktų teisėjų priesaikas. Premjeras ragina prezidentą pripažinti, jo teigimu, teisėtai išrinktus teisėjus ir neeskaluoti situacijos. Abi pozicijas būtina pristatyti aiškiai ir atskirti nuo įstatymų bei teismų sprendimų.

Konstitucinis Tribunolas Lenkijoje tikrina, ar įstatymai atitinka Konstituciją. Todėl konfliktas gali turėti reikšmės ne tik politikams, bet ir teisės aktų galiojimui, institucijų tarpusavio santykiams bei teisiniam tikrumui. Kai vienos teismo sudėties sprendimų nepripažįsta kita, iškyla klausimas, kas gali teisėtai priimti visiems privalomus sprendimus.

Ką žinome apie naujausius sprendimus?

Ankstesniame mūsų straipsnyje aiškinome šio konflikto ištakas ir prezidento bei premjero nesutarimus. Dabar atsirado konkretūs lapkričio 3 d. asamblėjos sprendimai, kuriuos galima įvardyti kaip naują etapą, o ne kartoti ankstesnių dienų politinę kroniką.

Didelį susidomėjimą kelia ir tai, kad posėdis buvo transliuojamas viešai. Toks atvirumas padeda stebėti institucijos darbą, tačiau transliacija savaime neįrodo procedūrų atitikties teisei. Esminės problemos – teisėjų statusas, jų įgaliojimai ir kvorumo interpretacija – turi būti išspręstos atskirai.

Lietuvai ši krizė reikšminga kaip kaimyninės ES ir NATO valstybės institucinis ginčas. Lenkija yra svarbi regiono saugumo partnerė, tačiau kol kas nėra pagrindo tvirtinti, kad pačios Tribunolo procedūros jau sutrikdė bendrą karinį bendradarbiavimą. Tokį poveikį reikėtų įrodyti konkrečiais valstybių sprendimais.

Tolesnė eiga priklausys nuo to, ar konkuruojančios teismo grupės pakeis savo pozicijas, ar atsiras visų pusių pripažįstamas procedūrinis sprendimas. Šiandien patikimas faktas – aštuoni teisėjai susirinko ir priėmė sprendimus; teiginys, kad jie galutinai teisėtai perėmė viso Tribunolo valdymą, tebėra ginčijamas.

Konstitucinio teismo valdymas paprastai grindžiamas aiškiomis procedūromis, nes teisėjų sprendimai gali paveikti visos valstybės teisės sistemą. Jei atsiranda dvi tarpusavyje konkuruojančios kvorumo interpretacijos, kiekvienas naujas posėdis kelia papildomų klausimų dėl jo sprendimų poveikio. Teisės specialistams svarbu remtis ne vien politiniais pareiškimais, bet ir tikslia reglamento bei įstatymo redakcija, kuri galiojo sprendimo priėmimo metu.

Žurnalistams šioje istorijoje ypač lengva suklysti vartojant žodį „perėmė“. Aštuonių teisėjų dalyvavimas ir jų priimti aktai yra stebimi įvykiai, tačiau galutinis teisinės valdžios pasikeitimo pripažinimas tebėra ginčijamas. Todėl atskiri faktai turi būti pateikti su aiškiu laiko žymėjimu ir nurodant, kurios institucijos juos pripažįsta. Toks tikslumas leidžia skaitytojui suprasti konfliktą nepasiduodant kurios nors stovyklos retorikai.

Kvorumo ginčas ateityje gali lemti, ar skirtingos institucijos vykdys Tribunolo sprendimus. Jei viena valstybės institucija laiko teismo aktą galiojančiu, o kita jo nepripažįsta, gali atsirasti praktinių teisės taikymo problemų. Todėl tvariam konflikto sprendimui neužtektų vien paskelbti naują posėdžio datą. Reikėtų aiškiai atsakyti, kokios normos reglamentuoja teisėjų statusą, jų skyrimą ir institucijos veikimo tęstinumą.

Nuotrauka: Jurij, Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo pastato archyvinis kadras, ne šio posėdžio fotografija.