Ne tik garsus fizikas: kaip Izaokas Niutonas numatė pasaulio pabaigos datą

Vienas garsiausių mokslininkų istorijoje Izaokas Niutonas daugiau nei prieš 300 metų bandė apskaičiuoti, kada gali baigtis dabartinis žmonijos amžius. Analizuodamas Biblijos pranašystes ir istorinius įvykius, fizikas savo užrašuose išskyrė 2060 metus, tačiau, kaip aiškina I. Niutono tyrinėtojai, jis greičiausiai nekalbėjo apie tiesioginį pasaulio sunaikinimą ar katastrofą. Mokslininko rankraščiai iki šiol kelia diskusijas, nes atskleidžia mažai kam žinomą jo gyvenimo pusę – intensyvų domėjimąsi teologija ir apokalipse.

Izaokas Niutonas buvo ne tik fizikas

Šiandien mokslininkas I. Niutonas dažniausiai siejamas su gravitacijos dėsniu, optika ar matematikos proveržiais. Tačiau fiziko tyrinėtojas Stephenas D. Snobelenas savo analizėje pabrėžia, kad garsus mokslininkas save laikė ne tik gamtos tyrinėtoju, bet ir žmogumi, bandančiu suprasti Dievo planą žmonijai.

Anot jo, I. Niutonas didelę gyvenimo dalį skyrė Biblijos pranašysčių analizei. Mokslininkas tikėjo, kad Šventajame Rašte užkoduoti būsimi istorijos įvykiai, kuriuos galima suprasti kruopščiai interpretuojant simbolius ir skaičius. Ši veikla ilgą laiką buvo mažai žinoma, nes matematiko teologiniai rankraščiai viešai prieinami tapo tik XX amžiaus pabaigoje.

Kaip atsirado 2060 metų data?

Iš tiesų 2060 metų data I. Niutono užrašuose atsirado ne dėl sudėtingų matematinių skaičiavimų, o būtent dėl Biblijos interpretacijos. Tyrinėdamas Danieliaus knygą ir apreiškimą Jonui, jis rėmėsi vadinamuoju „dienos už metus“ principu, pagal kurį pranašystėse minimos dienos reiškia metus.

Mokslininkas manė, kad 1260 metų laikotarpis simbolizuoja Bažnyčios „nuopuolio“ erą. Šio laikotarpio pradžią jis susiejo su 800 metais po Kristaus, kai popiežius Leonas III karūnavo Karolį Didįjį Romos imperatoriumi. Prie 800 pridėjęs 1260, jis gavo 2060 metus.

Vis dėlto pats mokslininkas skeptiškai vertino tikslių datų nustatinėjimą. Viename iš rankraščių jis rašė, kad tokie spėliojimai gali diskredituoti Biblijos pranašystes, jei prognozės neišsipildo.

Nekalbėjo apie Žemės sunaikinimą

Nors dažnai I. Niutono spėlionės suvokiamos kaip tam tikros pasaulio pabaigos pranašystės, istorikai tai vertina skeptiškai. Pasak S. D. Snobeleno, garsus fizikas nekalbėjo apie tiesioginį Žemės sunaikinimą ar žmonijos išnykimą. Jo užrašuose 2060 metai veikiau siejami su senojo pasaulio etapo pabaiga ir naujos eros – taikesnio laikotarpio, pradžia.

Istorikai taip pat pabrėžia, kad ši istorija iki šiol domina ne tik dėl pačios 2060 metų datos, tačiau ir dėl netikėtos Izaoko Niutono pusės. Vienas svarbiausių mokslo istorijos veikėjų didelę gyvenimo dalį skyrė ne tik fizikai ar matematikai, bet ir bandymams suprasti religines pranašystes bei žmonijos ateities viziją.

Pasaulio pabaigos prognozių yra ne viena, tačiau visos jų iki šiol vertinamos skeptiškai. 2026-ieji išsiskiria tuo, kad juos savo „pranašystėse“ mini tiek dar vienas fizikas, tiek garsioji Baba Vanga.

Plačiau apie tai: Garsiosios Baba Vangos pranašystės: štai ką numatė 2026-iesiems