Lietuvos oro susisiekimas kelia nerimą investuotojams – verslas prašo papildomų 10 mln. eurų

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos verslo organizacijos perspėja, kad blogėjantis oro susisiekimas gali mažinti šalies patrauklumą tarptautinėms investicijoms. Spalio 7 dieną paskelbtame kreipimesi jos pasiūlė 2027 metų ir vėlesniuose valstybės biudžetuose numatyti bent po papildomus 10 mln. eurų strategiškai svarbiems reguliariems skrydžiams. Tai verslo siūlymas, o ne jau patvirtintas valstybės finansavimas.

Spalio 7 dieną „Investors’ Forum“ ir kitos verslo organizacijos kreipėsi į Vyriausybę, prašydamos daugiau dėmesio reguliariems skrydžiams į ES ir NATO valstybių sostines. Organizacijos primena, kad 2027 metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl patikimas oro susisiekimas bus svarbus institucijoms ir tarptautiniams partneriams.

Skrydžių maršrutai svarbūs ne vien turistams. Tarptautinių įmonių vadovai, inžinieriai ir klientai dažnai turi vykti į susitikimus kelioms dienoms. Jeigu tam reikia kelių persėdimų, kelionė užima daugiau laiko ir tampa mažiau nuspėjama. Tai gali veikti sprendimus, kur steigti regioninius padalinius ar rengti tarptautinius renginius.

Tarptautinio verslo delegacijos dažnai planuoja trumpas keliones, kuriose svarbus ne tik bilieto tarifas, bet ir bendras kelionės laikas. Jei atvykstant į Vilnių reikia nakvynės persėdimo mieste arba prarandama visa darbo diena, susitikimo organizavimas tampa brangesnis. Todėl tiesioginių maršrutų trūkumas gali būti svarbus sprendžiant, kur organizuoti regioninius renginius ar steigti padalinius.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 18 sekundžių

Žmogaus skeletas evoliucionavo kitaip nei beždžionių – nauji genetiniai duomenys paaiškina dalį skirtumų

4 min. skaitymo • prieš 20 minučių

Mikroplastikas vandenyje gali skatinti netikėtas chemines reakcijas – mokslininkai keičia požiūrį

5 min. skaitymo • prieš 40 minučių

Aptiktas juros laikų paukštis, kuris nemokėjo skristi – radinys keičia ankstyvos evoliucijos vaizdą

Visi naujausi straipsniai →

Vis dėlto naujam maršrutui vien politinio pageidavimo nepakanka. Oro bendrovės turi įvertinti keleivių skaičių, orlaivių naudojimo efektyvumą, sezoninį užimtumą ir oro uostų mokesčius. Jeigu rinkoje nepakanka paklausos, parama gali padėti maršrutą pradėti, bet neišspręsti ilgalaikio jo gyvybingumo. Todėl būtina numatyti, kaip būtų vertinama subsidijų grąža.

Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai gali daugėti tarptautinių susitikimų, tačiau tai laikinas paklausos veiksnys. Ilgalaikė aviacijos strategija turėtų vertinti ne tik vienerių metų politinį kalendorių, bet ir verslo, turizmo bei gyventojų kelionių tendencijas. Skirtingos kryptys gali turėti nevienodą ekonominę vertę, todėl vienodas finansavimas kiekvienam maršrutui nebūtinai būtų efektyvus.

Verslo organizacijų kreipimasis suteikia aiškų skaičių – ne mažiau kaip 10 mln. eurų papildomai kiekvienais metais. Tačiau biudžeto lėšų paskirstymo tvarka, gavėjai ir rezultato vertinimo rodikliai dar nėra įvardyti kaip galutinai patvirtintas planas. Skaitytojui svarbu žinoti šią skirtį: verslas pateikė pageidavimą, bet valstybė dar turėtų priimti atskirus sprendimus.

Verslo atstovai taip pat pabrėžia Lietuvos pasirengimą 2027 metų pirmininkavimui ES Tarybai. Tuo laikotarpiu susisiekimo poreikis gali būti didesnis dėl oficialių delegacijų ir įvairių renginių. Tačiau ilgalaikiam maršrutų planavimui reikia žvelgti toliau už vienerių metų politinį kalendorių, kad viešosios lėšos nesukurtų tik trumpalaikės paslaugos.

Lietuvos verslui svarbus ir skrydžių dažnumas. Net turint tiesioginį maršrutą, kuris vykdomas tik kelis kartus per savaitę, gali būti sunku suplanuoti trumpą darbo kelionę. Todėl vertinant oro susisiekimo kokybę reikia skaičiuoti ne vien kryptis, bet ir tvarkaraščių patogumą bei persėdimų galimybes. Šie praktiniai rodikliai geriau atskleidžia verslui tenkančias išlaidas.

Investicijos reikšmė

Tačiau tiesioginis skrydis ne visada ekonomiškai apsimoka oro bendrovei. Maršrutų paklausa gali svyruoti pagal sezoną, o keleivių srautai ne visose kryptyse vienodi. Todėl valstybės parama reikalautų skaidraus vertinimo, kokiems maršrutams ji gali būti skirta ir kokią naudą jie sukurtų.

Verslo organizacijų pasiūlyta suma – mažiausiai 10 mln. eurų papildomai kasmet. Šis skaičius nėra patvirtintas Vyriausybės sprendimas, todėl būtų klaidinga skelbti, kad finansavimas jau užtikrintas. Kol kas kalbama apie politinį bei biudžetinį siūlymą.

Lietuvai aktualus ir konkuravimas dėl investicijų su kitomis Baltijos bei Vidurio Europos valstybėmis. Įmonėms svarbu specialistų pasiūla, mokesčiai, infrastruktūra ir susisiekimas. Aviacijos tinklas yra tik viena šio platesnio konkurencingumo dalis, todėl net papildomi skrydžiai savaime negarantuotų investicijų augimo.

Norint įvertinti būsimas subsidijas būtina nustatyti aiškius rodiklius. Tai galėtų būti keleivių srautai, maršrutų išlaikymo trukmė ar ekonominis efektas vietos verslams. Tačiau tokie tikslai turi būti nustatyti prieš skiriant viešuosius pinigus, kad būtų galima patikrinti jų panaudojimą.

Kas dar bus vertinama

Viešojo finansavimo schema taip pat turėtų atitikti konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles. Ne kiekvieną norimą skrydį galima tiesiog nupirkti biudžeto lėšomis be teisinių procedūrų. Todėl tarp verslo kreipimosi ir naujo maršruto paleidimo gali būti ilgas laikotarpis.

Verslo pozicija rodo aiškų prioritetą: tarptautinį pasiekiamumą organizacijos laiko svarbia ekonominės politikos dalimi. Toliau svarbu stebėti Vyriausybės bei Seimo biudžeto sprendimus, o ne iš anksto pristatyti naujus skrydžius kaip patvirtintus.