DNR analizė po 181 metų atskleidė naujų detalių apie dingusią Arkties ekspediciją

Moderni DNR analizė padėjo identifikuoti dar keturis XIX amžiuje dingusios garsiosios Franklino ekspedicijos jūreivius, tarp jų – vieną žymiausių šios istorijos figūrų Harry Peglaras. Analizė leido nustatyti, kad kai kurie ekspedicijos nariai po laivų įstrigimo lede bandė pasiekti saugesnes vietas pėsčiomis, tačiau žuvo atšiauriomis Arkties sąlygomis. Rezultatai buvo gauti lyginant palaikų genetinę medžiagą su gyvų palikuonių DNR duomenimis, praneša Vaterlo universitetas.

Po daugiau nei 160 metų identifikuoti nauji ekspedicijos nariai

Britų tyrinėtojo Johno Franklino vadovauta ekspedicija išplaukė 1845 metais, ieškodama Šiaurės vakarų jūrų kelio per Arktį. Du ekspedicijos laivai – „Erebus“ ir „Terror“,  po kelerių metų įstrigo lede netoli Kanados Arkties regiono, o visi 129 įgulos nariai žuvo.

Dalis ekspedicijos narių palaikų buvo aptikti dar XIX amžiaus viduryje, tačiau daugelio jų tapatybės daugiau nei 160 metų išliko nežinomos. Naujausiame tyrime mokslininkai identifikavo keturis jūreivius, naudodami pažangią DNR analizę ir genealoginius duomenis.

Didžiausio dėmesio sulaukė H. Peglaro – „Terror“ įgulos nario, identifikavimas. Jo vardas istorikams buvo žinomas jau seniai dėl vadinamųjų „Peglar Papers“ – kone vienintelių dokumentų, rastų prie vieno iš kūnų dar XIX amžiuje. Vis dėlto ilgą laiką nebuvo aišku, ar rastasis žmogus tikrai buvo H. Peglaras, nes jis vilkėjo ne jo pareigas atitinkančius drabužius. DNR tyrimas dabar leido šią versiją patvirtinti.

Tyrėjai taip pat identifikavo Williamą Orreną, Davidą Youngą ir Johną Bridgensą. Jų identifikavimas patvirtino, kad visi trys išgyveno pirmuosius ekspedicijos metus. Po šių atradimų identifikuotų Franklino ekspedicijos jūreivių skaičius išaugo iki šešių.

Technologijos keičia istorinių paslapčių tyrimus

Ši analizė rodo, kaip stipriai per pastaruosius metus pasikeitė istorinių tyrimų galimybės. Anksčiau panašios bylos daugiausia rėmėsi dienoraščiais, archeologiniais radiniais ar liudininkų pasakojimais, tačiau šiandien vis svarbesnį vaidmenį atlieka genetiniai duomenys.

TAIP PAT SKAITYKITE: Artėjant Velykoms ištirta Turino drobulės DNR: rezultatai keičia jos kilmės istoriją

Mokslininkai lygino iš palaikų išgautą DNR su gyvų galimų giminaičių mėginiais. Tai leido ne tik nustatyti konkrečių žmonių tapatybes, bet ir geriau suprasti paskutinius ekspedicijos mėnesius.

Tyrimo autoriai pažymi, kad H. Peglaro palaikai buvo rasti maždaug už 130 kilometrų nuo vietos, kur įstrigo laivai. Tai sustiprino prielaidą, kad dalis įgulos bandė palikti laivus ir pėsčiomis pasiekti saugesnes teritorijas.

Franklino ekspedicijos istorija iki šiol kelia klausimų

Franklino ekspedicija laikoma viena garsiausių neišspręstų Arkties istorijų. Per daugelį metų tyrėjai aptiko tiek laivų nuolaužas, tiek žmonių palaikus, tačiau dar daug neatsakytų klausimų išliko iki šiol.

Ankstesni tyrimai taip pat buvo atskleidę itin sudėtingas ekspedicijos sąlygas. Kai kuriuose palaikuose aptiktos pjovimo žymės ir kiti požymiai leido mokslininkams kelti versiją, kad paskutiniais mėnesiais dalis įgulos galėjo griebtis kanibalizmo siekdami išgyventi.

Naujausias DNR tyrimas laikomas svarbiu proveržiu, nes jis ne tik padeda identifikuoti konkrečius žmones, bet ir parodo, kaip modernios technologijos gali padėti spręsti net daugiau nei šimtmetį neatsakytus istorinius klausimus.