Prieš 4 tūkst. metų gyvenusios Egipto princesės buvo įgudusios lankininkės – tai išdavė jų kaulai

Sekite TechNaujienos Google

Žurnale „Frontiers in Environmental Archaeology“ liepos 17 d. paskelbtas originalus tyrimas privertė iš naujo pažvelgti į vieną įdomesnių Dahšūro karališkųjų kapų detalių: kodėl kai kurių Vidurinės Karalystės elito moterų kapuose buvo rasta ginklų. Tyrėjai iš naujo įvertino šešis XIX a. pabaigoje rastus karališkuosius palaikus — karalių Horą ir penkias moteris, galimai princeses — ir teigia aptikę kaulų požymių, kurie dera su pasikartojančiu, fiziškai sunkiu ginklų naudojimu.

Tai nėra įrodymas, kad Egipto princesės dalyvavo mūšiuose ar turėjo karinę tarnybą šiuolaikine prasme. Svarbiausias tyrimo pokytis yra atsargesnis, bet archeologiškai reikšmingas: kapuose rasti lankai, strėlės, lazdos, kuokos ir princesės Itos durklas galėjo būti susiję ne vien su simbolika. Pagal autorių interpretaciją, bent dalies moterų skeletai rodo krūvius, būdingus įgūdžio reikalaujantiems judesiams, tokiems kaip lanko templės traukimas ar ginklo stabilizavimas.

Ši išvada svarbi todėl, kad Egipto karališkųjų moterų įkapės dažnai aiškinamos per statuso, ritualo ir pomirtinio gyvenimo simboliką. Dahšūro atvejis leidžia klausti, ar dalis šių daiktų buvo ir gyvenime naudoti įrankiai.

Tyrimo autorė dr. Zeinab Hashesh Scimex pranešime moteris apibūdino kaip „aktyvias įgūdžių ir fizinės jėgos reikalavusių veiklų, tokių kaip šaudymas iš lanko ir medžioklė, dalyves“. Vis dėlto tai lieka bioarcheologinė interpretacija, o ne tiesioginis istorinis liudijimas apie kovą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 12 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 12 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 16 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

Ką kaulai leido pasakyti apie ginklų naudojimą

Tyrime analizuoti palaikai buvo rasti Jacques’o de Morgano Dahšūro kasinėjimuose 1894–1895 m. Dalis jų susiję su Amenemhato II piramidės kompleksu, datuojamu maždaug 1900 m. pr. Kr., o karaliaus Horo ir Noub-Hotep palaidojimai — su Amenemhato III piramidės šiaurinėmis šachtomis, datuojamomis apie 1750 m. pr. Kr.

Visi tirti palaikai buvo be minkštųjų audinių, o princesių kaukolės neišliko arba yra prarastos, todėl tyrėjai rėmėsi išlikusiais kaulais, rentgenologiniu vaizdinimu ir cheminiais balzamavimo medžiagų tyrimais.

Imtis buvo nedidelė, bet neįprastai vertinga: karalius Horas, princesės Noub-Hotep, Ita, Khenmet, Itaweret ir anoniminė moteris, laikinai siejama su Sathathormeryt.

Biologinių profilių lentelėje Ita įvardyta kaip 20–34 metų moteris, kurios skeleto išlikimas siekė 57,8 proc., Khenmet — 35–45 metų moteris su 38,3 proc. išlikusio skeleto, Itaweret — 20–34 metų moteris su 40 proc. išlikimo, o Noub-Hotep — 40–44 metų moteris, kurios skeletas išlikęs 48,3 proc. Karalius Horas lentelėje apibūdintas kaip 40–44 metų vyras, išlikus 30,6 proc. skeleto.

Labiausiai tyrėjus domino viršutinės kūno dalies apkrovos požymiai: raumenų ir raiščių prisitvirtinimo vietos, kaulų forma, degeneraciniai pokyčiai ir išgiję sužalojimai. Khenmet ir Itaweret palaikuose autoriai matė požymių, suderinamų su pasikartojančiu lanko traukimu.

Itaweret Scimex pranešime apibūdinta kaip moteris, kurios skeletas rodė įgudusios lankininkės požymius, tačiau tokia formuluotė remiasi būtent kaulų apkrovos modeliu, o ne įrašu, vaizdu ar kitu tiesioginiu įrodymu.

Itos atvejis tyrime aiškinamas kiek plačiau. Refractor perpublikacijoje, priskirtoje Mike’ui McRae ir paskelbtoje liepos 21 d., cituojama dr. Hashesh formuluotė apie „stiprius viršutinės kūno dalies raumenų prisitvirtinimus“. Šie požymiai interpretuojami kaip galimai susiję su įprastiniu ginklų, pavyzdžiui, lazdų, kuokų ar durklų, naudojimu.

Kadangi Itos kape minimas ir durklas, tyrėjai svarsto, jog laidojimo inventorius galėjo atspindėti ne vien rangą ar ritualinį vaidmenį, bet ir realias praktikuotas veiklas.

Kodėl išvada lieka ne galutinė

Bioarcheologijoje tokie duomenys retai leidžia vienareikšmiškai pasakyti, kokią konkrečią veiklą žmogus atliko. Tie patys kaulų pokyčiai gali susidaryti dėl skirtingų pasikartojančių judesių, o išgijusių traumų priežastys šiame tyrime nėra galutinai nustatytos.

Tyrėjai mini galimus kritimus, smūgius, aktyvų gyvenimo būdą, medžioklę ar treniruotes, tačiau nė viena iš šių priežasčių nėra patvirtinta kaip vienintelė. Todėl žodis „kariautojos“ šioje istorijoje būtų pernelyg stiprus, jei jis reikštų dalyvavimą kare ar mūšiuose.

Analizę riboja ir pačių palaikų būklė. Scimex pranešime pabrėžta, kad „princesių kaukolių netektis riboja jų analizę“. Tai svarbu ne tik tapatybei, bet ir platesniam biologiniam profiliui: kaukolės galėtų suteikti papildomos informacijos apie sveikatą, amžių ar individualius požymius. Be to, anoniminės moters siejimas su Sathathormeryt išlieka preliminarus, o giminystės ryšiams ir galimai endogamijai tikslinti patys autoriai nurodo būsimos senovinės DNR analizės poreikį.

Tyrimas apėmė ne tik kaulus. FTIR ir FTIR-ATR spektroskopija, naudojama organinių ir mineralinių medžiagų sudėčiai tirti, ant tirtų palaikų nustatė nuoseklų frankincenso ir Juniperus oxycedrus dervos mišinį. Autoriai tai interpretuoja kaip standartizuotos elito balzamavimo praktikos požymį.

Tokia cheminė analizė neprideda tiesioginių įrodymų apie ginklų naudojimą, bet padeda geriau suprasti, kad ši Dahšūro grupė priklausė aukšto statuso aplinkai ir buvo laidojama pagal nuoseklias karališkojo sluoksnio praktikas.

Dahšūro palaikai į Egipto muziejų Tahrire buvo perkelti 1915 m., po dr. Daniel Marie Fouquet mirties Kaire, o iš naujo peržiūrėti per 2020 m. kuravimo projektą. Tyrimui 2025 m. liepos 29 d. leidimą suteikė Egipto Turizmo ir senienų ministerijos nuolatinis komitetas, nurodytas saugumo numeris 267. Toliau lieka keli atviri klausimai: stabiliųjų izotopų analizė galėtų patikslinti mitybą ir kilmę, o senovinės DNR tyrimai — giminystę bei endogamijos mastą.

Kol šių duomenų nėra, atsargiausia išvada tokia: kai kurių Dahšūro karališkųjų moterų kaulai dera su reguliariu, įgūdžio reikalavusiu fiziniu krūviu, todėl jų kapuose rasti ginklai nebegali būti automatiškai laikomi vien dekoratyvia ar vien simboline įkape.