Dažnai prabundate apie 3 val. nakties? Mokslas pateikia netikėtą paaiškinimą

Sekite TechNaujienos Google

Pabudimas vidury nakties daugeliui žmonių sukelia nerimą. Pažvelgus į laikrodį ir pamačius 3 valandą, dažnai kyla mintis, kad miegas sutriko ir kitą dieną laukia nuovargis. Vis dėlto trumpas prabudimas nebūtinai reiškia nemigą – miego ciklų sandara ir žmonijos istorija rodo, kad nepertraukiamas aštuonių valandų miegas gali būti ne vienintelis natūralus miego modelis.

Per naktį žmogus paprastai pereina maždaug keturis ar penkis miego ciklus, kurių kiekvienas trunka apie 90–110 minučių. Pirmoje nakties dalyje daugiau laiko praleidžiama giliausio miego stadijoje, o artėjant rytui daugėja lengvesnio ir REM miego. Dėl to antroje nakties pusėje žmogų lengviau pažadina garsas, temperatūros pokytis, mintys ar kiti dirgikliai.

Trumpų pabudimų tarp miego ciklų pasitaiko ir sveikiems žmonėms. Dažniausiai jie trunka taip trumpai, kad ryte jų neprisimename. Problema dažniau prasideda ne dėl paties pabudimo, o tuomet, kai žmogus ilgai nebeužmiega, pradeda stebėti laikrodį ir nerimauti dėl prarasto miego.

Žmonės ne visada miegojo vienu ilgu bloku

Istoriniai šaltiniai leidžia manyti, kad prieš plačiai paplintant elektriniam apšvietimui dalis žmonių naktį miegodavo dviem etapais. Pirmasis miegas prasidėdavo praėjus kelioms valandoms po saulėlydžio, vėliau sekdavo budrumo laikotarpis, o po jo – antrasis miegas iki ryto.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Paaiškėjo, kur „iPhone“ kainuoja brangiausiai – skirtumas tarp šalių neįtikėtinas

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Mėnulio užtemimas ir pilnatis 2026 m. rugpjūtį: kada stebėti Lietuvoje?

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Meteorų lietus 2026: rugpjūtį dangų nušvies Perseidai – kada stebėti Lietuvoje?

Visi naujausi straipsniai →

Tokio budrumo metu žmonės galėjo prižiūrėti ugnį, melstis, kalbėtis, atlikti smulkius darbus ar tiesiog ramiai ilsėtis. Pramonės revoliucija, dirbtinis apšvietimas ir griežtesnis darbo grafikas palaipsniui pastūmėjo visuomenę prie šiandien įprasto vieno nepertraukiamo nakties miego.

Šią idėją iš dalies palaiko ir laboratoriniai tyrimai. 1992 m. paskelbtame eksperimente žmonėms buvo sudarytos ilgos tamsos sąlygos. Po prisitaikymo jų miegas natūraliai pasidalijo į du etapus, tarp kurių atsirasdavo ramus budrumo laikotarpis. Vis dėlto tyrimas buvo nedidelis, todėl jo rezultatų negalima taikyti visiems žmonėms ar laikyti įrodymu, kad būtent taip privalome miegoti.

2017 m. mokslininkai segmentuoto miego požymių aptiko ir Madagaskaro žemdirbių bendruomenėje, kurioje naktimis nebuvo naudojama elektra. Tai rodo, kad miegas dviem etapais gali pasireikšti ir šiuolaikinėse visuomenėse, kurių gyvenimo ritmo beveik neveikia dirbtinis apšvietimas. Tačiau tyrime dalyvavo tik 21 žmogus, todėl ši miego forma neturėtų būti vadinama universalia biologine taisykle.

Įdomių duomenų pateikė ir 2025 m. kortizolio tyrimas, kuriame dalyvavo 201 sveikas žmogus. Mokslininkai nerado įrodymų, kad pats pabudimas staiga padidintų kortizolio išsiskyrimo greitį. Hormono kiekis jau kilo iki pabudimo ir toliau didėjo panašiu tempu žmogui atsibudus. Tai leidžia manyti, kad ankstyvą rytą didėjantis budrumas labiau susijęs su cirkadiniu organizmo ritmu nei vien su pačiu atsimerkimu.

Tai nereiškia, kad kiekvienas pabudimas 3 val. nakties yra senovinio miego įpročio liekana. Konkretus laikas gali sutapti su lengvesne miego stadija, organizmo pasirengimu rytui arba kasdieniais veiksniais, tokiais kaip stresas, triukšmas, per šilta patalpa, alkoholis, kofeinas ar vakare vartojami skysčiai.

Kada naktinis pabudimas jau gali būti problema?

Vienkartinis arba retkarčiais pasitaikantis pabudimas paprastai nėra priežastis nerimauti. Tačiau jeigu tai kartojasi beveik kiekvieną naktį, ilgai nepavyksta užmigti, o dieną jaučiamas mieguistumas, dirglumas ar sunku susikaupti, verta ieškoti konkrečios priežasties.

Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas rekomenduoja palaikyti reguliarų miego grafiką, miegoti vėsiame ir tamsiame kambaryje, o prieš miegą riboti kofeiną, nikotiną bei alkoholį. Nors alkoholis gali padėti greičiau užmigti, vėliau miegas tampa lengvesnis ir padidėja tikimybė nubusti naktį.

Pabudus geriau iš karto netikrinti telefono ir nepradėti skaičiuoti, kiek valandų liko iki ryto. Nerimas dėl nemigos gali dar labiau suaktyvinti smegenis ir sustiprinti ryšį tarp lovos bei budrumo. Apie ekranų poveikį poilsiui plačiau rašėme straipsnyje „Mokslininkai įspėja: naršymas telefone prieš miegą turi itin neigiamų pasekmių“.

Jeigu užmigti ilgai nepavyksta, specialistai rekomenduoja trumpam atsikelti, pasirinkti ramią veiklą prietemoje ir grįžti į lovą tik vėl pajutus mieguistumą. Ilgalaikės nemigos atvejais viena pagrindinių rekomenduojamų priemonių yra kognityvinė elgesio terapija nemigai gydyti – ji padeda keisti mintis ir įpročius, palaikančius miego sutrikimą.

Į gydytoją taip pat reikėtų kreiptis, jei naktinius pabudimus lydi garsus knarkimas, kvėpavimo pauzės, dažnas šlapinimasis ar stiprus mieguistumas dieną. Tokie simptomai kartais gali būti susiję su miego apnėja ar kitais sveikatos sutrikimais.

Taigi pabudimas apie 3 val. nakties nebūtinai reiškia, kad organizmas „nebemoka miegoti“. Trumpas budrumo laikotarpis gali būti įprastos miego ciklų kaitos dalis, tačiau jo nereikėtų automatiškai aiškinti vien protėvių segmentuotu miegu.

Svarbiausia – kaip dažnai tai kartojasi, kiek ilgai trunka ir kaip žmogus jaučiasi kitą dieną. Apie tai, kodėl vienodas miego valandų skaičius netinka visiems, taip pat skaitykite straipsnyje „8 valandos miego – mitas, teigia Harvardo profesorius“.