Vilniuje statoma 65 mln. eurų saldaus baltymo gamykla – žada ingredientą 1 500 kartų saldesnį už cukrų

Sekite TechNaujienos Google

Vilniuje statoma biotechnologijų bendrovės „Pentasweet“ gamykla, skirta brazeino – itin saldaus baltymo – gamybai. Planuojamos investicijos siekia 65 mln. eurų, o būsimas ingredientas, bendrovės teigimu, gali būti maždaug 1 500 kartų saldesnis už cukrų. Tai reikšminga maisto technologijų istorija, tačiau gamykla dar nepradėjo komercinės gamybos.

Balandį „Investuok Lietuvoje“ pranešė, kad Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke jau išlieti būsimos „Pentasweet“ gamyklos pamatai. Daugiau kaip 8 tūkst. kvadratinių metrų kompleksą planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metų pirmojoje pusėje.

Brazeinas – natūraliai aptinkamas saldus baltymas, kurį galima gaminti pasitelkus biotechnologinius procesus. Bendrovė planuoja naudoti precizinės fermentacijos principus, kurie leidžia norimą medžiagą gauti kontroliuojamoje gamybos aplinkoje. Tai skiriasi nuo tradicinio cukraus išgavimo iš cukrinių runkelių ar cukranendrių.

Brazeino saldumas vertinamas santykyje su cukrumi, tačiau tokius skaičius reikia suprasti konkrečiomis matavimo sąlygomis. Skonio stiprumas gali priklausyti nuo koncentracijos ir produkto receptūros, todėl 1 500 kartų didesnis saldumas nereiškia, kad kiekviename maiste galima tiesiog naudoti tiksliai 1 500 kartų mažesnę ingredientų masę ir gauti identišką rezultatą.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 4 minutės

Aptiktas juros laikų paukštis, kuris nemokėjo skristi – radinys keičia ankstyvos evoliucijos vaizdą

4 min. skaitymo • prieš 24 minutės

„Google“ tyrėjai pristatė naujus DI panaudojimo moksle būdus – nuo sveikatos iki kosmoso

4 min. skaitymo • prieš 44 minutės

Lietuvos oro susisiekimas kelia nerimą investuotojams – verslas prašo papildomų 10 mln. eurų

Visi naujausi straipsniai →

Precizinė fermentacija leidžia gaminti tam tikras medžiagas naudojant specialiai paruoštas mikroorganizmų kultūras. Tokia technologija gali būti naudinga norint nepriklausyti nuo ribotų augalinių šaltinių, tačiau reikalauja sudėtingo procesų valdymo. Po fermentacijos produktas turi būti išgrynintas ir patikrintas. Todėl gamyklos vertė priklauso ir nuo biotechnologinių procedūrų, o ne vien nuo pastato ar talpyklų kiekio.

Maisto technologijų bendrovėms reikalinga stabili ingredientų kokybė tarp skirtingų partijų. Jei skonis ar savybės svyruoja, gamintojams sunkiau užtikrinti vienodą galutinį produktą. Todėl didelė naujos gamyklos užduotis bus ne tik pagaminti brazeiną, bet ir įrodyti, kad procesas gali būti kartojamas pagal nustatytus standartus komerciniu mastu.

Reguliavimo požiūriu svarbu atskirti pačią medžiagą nuo jos leidžiamų naudojimo būdų. Skirtingose rinkose gali skirtis naujų maisto ingredientų vertinimo procedūros, todėl pasaulinė komercinė plėtra nebūtinai vyks vienu metu. Gamintojo pažadas apie planuojamą gamybos pradžią neįrodo, kad kiekvienas galutinis produktas su nauju ingredientu iškart pasirodys Lietuvos parduotuvėse.

Dar vienas komercinis iššūkis – receptūrų pritaikymas. Net labai saldus ingredientas gali skirtis nuo cukraus tuo, kaip jis veikia maisto tekstūrą, spalvą ar produkto stabilumą. Todėl maisto pramonės įmonėms gali prireikti keisti receptūras, o ne tiesiog pakeisti vieną šaukštelį medžiagos kitu. Ši aplinkybė svarbi vertinant, kaip greitai naujas baltymas galėtų įsitvirtinti rinkoje.

Brazeino projektas yra ir pavyzdys, kaip ilgai kuriamos biotechnologijos gali pereiti prie pramoninio mastelio. Laboratorijoje pagaminti nedidelį kiekį naujos medžiagos lengviau nei nuolat užtikrinti stabilų ir ekonomiškai konkurencingą tiekimą dideliems klientams. Todėl 65 mln. eurų gamyklos statyba susijusi ne tik su moksliniu atradimu, bet ir su gamybos inžinerijos, kokybės bei finansavimo iššūkiais.

Investicijos reikšmė

Didelis saldumo santykis nereiškia, kad ingredientą galima be jokių papildomų bandymų vienodai naudoti visuose maisto produktuose. Skonio savybės, tirpumas, stabilumas ir receptūros sąlygos gali lemti praktinį pritaikymą. Todėl maisto gamintojams reikalingi technologiniai bandymai, o ne vien teoriškai didesnis saldumas.

Fermentacijos gamybai būtina kontroliuoti temperatūrą, mikroorganizmų auginimo sąlygas ir produkto gryninimą. Tokia infrastruktūra reikalauja specialistų bei nuolatinės kokybės kontrolės. Todėl 65 mln. eurų vertės projektas apima daugiau nei paprasto sandėlio ar pakavimo linijos statybas.

Maisto ingredientų rinka nuolat ieško būdų keisti cukraus kiekį produktuose. Vis dėlto mažesnis pridėtinio cukraus kiekis savaime nereiškia, kad visas galutinis produktas taps sveikas. Maistinę vertę lemia visa sudėtis, vartojimo kiekis ir kitos savybės.

Būsima gamykla siejama su aukštos pridėtinės vertės biotechnologijų sektoriaus augimu Lietuvoje. Tokie projektai gali kurti paklausą laboratorijų, procesų inžinerijos bei kokybės užtikrinimo specialistams. Tačiau realus darbuotojų skaičius ir eksporto rezultatai priklausys nuo gamybos pradžios bei rinkos paklausos.

Kas dar bus vertinama

Viena didžiausių naujo ingrediento komercializavimo kliūčių yra reguliavimas ir klientų pasitikėjimas. Įvairiose rinkose maisto produktų naudojimui gali būti taikomi atskiri saugumo bei ženklinimo reikalavimai. Todėl technologinis gebėjimas pagaminti medžiagą dar nereiškia automatinio leidimo ją parduoti kiekvienoje valstybėje.

Gamykla suteiktų Lietuvai galimybę dalyvauti sparčiai besivystančioje maisto technologijų nišoje. Tačiau pagrindiniai projekto rezultatai paaiškės tik po gamybos paleidimo, komercinių užsakymų ir atitinkamų produktų patvirtinimo.