500 metų trunkanti mįslė: ką savo paraše užkodavo Kristupas Kolumbas?

„Amerikos atradėjo“ titulą gavusio Kristupo Kolumbo naudotas paslaptingas parašas jau daugiau nei 500 metų kelia klausimų istorikams ir tyrėjams. Ant XV amžiaus dokumentų aptinkamas neįprastas simbolių ir raidžių derinys iki šiol nėra galutinai iššifruotas, nors įvairios teorijos jį sieja su religiniais motyvais, slaptomis žinutėmis ar net galimu bandymu nuslėpti tikrąją kilmę.

Keistas parašas glumina istorikus iki šiol

Dauguma žmonių Kristupą Kolumbą žino kaip keliautoją, 1492 metais pasiekusį Amerikos žemyną. Tačiau mažiau žinoma detalė – jo itin neįprastas parašas, kuriuo jis nuolatos pasirašinėjo oficialius dokumentus.

Remiantis istoriniais dokumentais, K. Kolumbo parašas neapsiribojo vien vardu ar pavarde. Jame buvo naudojamas kelių eilučių simbolių ir raidžių derinys.

Būtent viršutinės raidės ir simboliai iki šiol laikomi viena didžiausių istorinių mįslių. Aiškiausia dalis yra „Xpo Ferens“ – istorikai mano, kad tai gali reikšti „Kristaus nešėją“. Žodis „Xpo“ laikomas graikiška Kristaus vardo santrumpa, o „Ferens“ lotynų kalboje reiškia „nešantis“.

Egzistuoja kelios skirtingos teorijos

Istorikai ir religijos tyrėjai per daugelį metų pateikė ne vieną versiją, ką galėjo reikšti likusios parašo raidės. Vieni mano, kad tai buvo religinė simbolika ar užšifruota malda. Dalis istorikų teigia, jog pasikartojančios raidės „S“ galėjo simbolizuoti krikščioniškąją Trejybę ir frazę „Šventas, šventas, šventas“, o kai kurios interpretacijos parašą sieja ir su Jėzaus, Marijos bei Juozapo vardais.

Kiti spėja, kad K. Kolumbas galėjo sąmoningai naudoti mistinius ženklus, norėdamas sustiprinti savo, kaip dieviškos misijos vykdytojo, įvaizdį.

Taip pat egzistuoja teorija, kad paraše galėjo būti užuominų apie galimą žydišką keliautojo kilmę. Dalis istorikų mano, jog jis galėjo mėginti nuslėpti savo šeimos šaknis tuo laikotarpiu, kai Ispanijoje stiprėjo religinis persekiojimas.

Šias prielaidas sustiprino 2024 metais Ispanijos nacionalinio transliuotojo „RTVE“ eteryje paskelbtos tyrimo išvados, kuriose buvo svarstoma, kad K. Kolumbas iš tiesų galėjo būti sefardų kilmės žydas iš Vakarų Europos. Tyrimui vadovavę mokslininkai teigė, kad DNR analizė rodo galimas sąsajas su žydų bendruomenėmis Ispanijos Viduržemio jūros regione, tačiau dalis ekspertų šias išvadas vertino atsargiai, nes visas mokslinis tyrimas iki šiol nėra publikuotas recenzuojamame žurnale.

Dėl šios priežasties nė viena iš šių teorijų iki šiol nėra galutinai patvirtinta.

TAIP PAT SKAITYKITE: Artėjant Velykoms ištirta Turino drobulės DNR: rezultatai keičia jos kilmės istoriją

Paslaptį dar labiau sustiprina viena detalė

Istorikus labiausiai stebina tai, kad K. Kolumbas savo testamente nurodė paveldėtojams ir toliau naudoti tokį patį parašą. Tačiau net ir tuomet jis nepaliko jokio paaiškinimo, ką šie simboliai reiškia.

Dėl šios priežasties paslaptingas parašas iki šiol laikomas viena garsiausių neišspręstų istorinių mįslių. Nors praėjo daugiau nei penki šimtmečiai, mokslininkai vis dar nesutaria, ar tai buvo religinis kodas, asmeninė simbolika, ar sąmoningai palikta paslaptis ateities kartoms.