Kaip telefonas prisijungia tiesiai prie palydovo ir kodėl tai dar nėra įprastas mobilusis internetas

Sekite TechNaujienos Google

Vis daugiau naujų telefonų gali išsiųsti žinutę arba avarinį signalą ten, kur nėra mobiliojo ryšio bokštų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip mažas „Starlink“ telefone, tačiau tiesioginis palydovinis ryšys veikia kitaip ir kol kas turi griežtas greičio, matomumo bei talpos ribas.

Įprastas telefonas sukurtas bendrauti su už kelių kilometrų esančia bazine stotimi. Palydovas skrieja šimtų kilometrų aukštyje, todėl signalas turi įveikti daug ilgesnį kelią. Telefono antena maža, o siųstuvo galia ribojama baterijos ir saugos reikalavimų.

Todėl pirmosios paslaugos orientuotos į tai, kam reikia labai nedaug duomenų: SOS koordinates, trumpą tekstą ar būsenos pranešimą. Vaizdo transliacija ir įprastas naršymas reikalauja gerokai daugiau tinklo talpos.

Kaip palydovas „pamato“ paprastą telefoną

Žemoje Žemės orbitoje esantys palydovai naudoja dideles kryptines antenas ir formuoja siaurus radijo spindulius konkrečiai teritorijai. Sistema seka judantį palydovą ir perduoda ryšį kitam aparatui dar prieš pirmajam dingstant už horizonto.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Kas nutinka duomenų centrui dingus elektrai – kodėl net atsarginė kopija gali neišgelbėti

3 min. skaitymo • prieš 1 val

„Intel“ agentinį DI perkelia į įprastus serverius – brangūs spartintuvai bus reikalingi ne visada

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„SpaceX“ planuoja milžinišką „Terafab“ – vienoje vietoje gamins lustus palydovams, robotams ir DI

Visi naujausi straipsniai →

Telefonui dažnai reikia būti lauke, ekranu nukreiptam nurodyta kryptimi. Medžiai, kalnai ir pastatai slopina signalą. Kai kurios naujesnės sistemos veikia automatiškiau, tačiau fizikos jos nepanaikina.

„SpaceX“ planas plėsti „Starlink Mobile“ palydovinį ir antžeminį tinklą rodo, kad operatoriai siekia ne tik avarinių žinučių. Vis dėlto net nauji žemesni dažniai nepavers vieno palydovo miesto bokštų pakaitalu.

Palydovas vienu metu aptarnauja milžinišką plotą. Jei tūkstančiai žmonių tame pačiame regione mėgintų žiūrėti aukštos raiškos vaizdo įrašus, turimą spektrą tektų dalyti visiems. Tankiame mieste antžeminiai bokštai gali pakartotinai naudoti tuos pačius dažnius mažose celėse ir taip suteikti daug didesnę talpą.

Kuo tai skiriasi nuo įprastos „Starlink“ antenos

Namų „Starlink“ terminalas turi didesnę kryptinę anteną, daugiau energijos ir gali vienu metu palaikyti daugybę duomenų kanalų. Telefonas turi veikti kišenėje, neperkaisti ir visą dieną išlaikyti bateriją, todėl jo galimybės kuklesnės.

Skiriasi ir paslaugos architektūra. Tiesioginio telefono ryšio palydovas gali elgtis kaip bazinė stotis kosmose ir naudoti mobiliojo operatoriaus dažnius. Terminalo internetas veikia specialiomis palydovinio ryšio juostomis ir duomenis perduoda per atskirą anteną.

Vieta taip pat nenustatoma vien ryšio palydovu. Telefonas gali naudoti GPS, inercinius jutiklius, „Wi-Fi“ ir mobiliojo tinklo duomenis. „TechNaujienos.lt“ yra išsamiai paaiškinę, kaip vieta nustatoma pastato viduje.

Vartotojui svarbu patikrinti tris dalykus: ar paslaugą palaiko konkretus telefono modelis, ar ji aktyvi jo šalyje ir kokio tipo ryšys suteikiamas. Žodis „palydovinis“ gali reikšti tik SOS, dvikryptes žinutes arba ribotą mobiliųjų duomenų perdavimą.

Lietuvoje paslaugų prieinamumą lems operatorių susitarimai ir dažnių reguliavimas. Vien telefono techninės galimybės nepakanka, jei tinklas neturi teisės naudoti reikalingo spektro.

Tiesioginis palydovinis ryšys yra didelis saugumo šuolis keliautojams ir atokių vietų gyventojams. Tačiau artimiausiu metu jis papildys, o ne pakeis mobiliojo ryšio bokštus. Tikrasis laimėjimas – galimybė išsiųsti svarbią žinutę ten, kur anksčiau ekrane likdavo tik „nėra ryšio“.