NASA marsaeigis „Perseverance“ pagerino važiavimo kitoje planetoje rekordą – kodėl tai svarbu

Sekite TechNaujienos Google

NASA marsaeigis „Perseverance“ spalio 11 dieną pasiekė 45,22 kilometro bendrą nuvažiuotą atstumą Marse ir aplenkė ankstesnį „Opportunity“ rekordą. Spalio 12 dieną paskelbti duomenys rodo ne vien naują atstumo ribą: vis didesnė kelionės dalis įveikiama automatiškai, be nuolatinio operatorių iš Žemės vedimo.

Ankstesnis rekordas priklausė „Opportunity“, kuris per beveik penkiolika metų Marse nuvažiavo 45,16 kilometro. „Perseverance“ šią ribą viršijo praėjus mažiau nei šešeriems metams po nusileidimo 2021-aisiais. Skirtumas tarp šių misijų neapsiriboja geresniais ratais ar varikliais – pakito pats judėjimo svetimos planetos paviršiumi būdas.

Kaip nurodo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija (JPL), daugiau nei 90 proc. „Perseverance“ maršruto sudaro kelias, kuriame naudota autonominė „AutoNav“ navigacija. Palyginimui, ankstesnių „Opportunity“ ir „Spirit“ sistemų atveju autonominis judėjimas sudarė tik apie 5 proc. bendro maršruto.

Marso ir Žemės atstumas nuolat kinta, todėl radijo signalas keliauja minutes, o ne akimirksniu. Inžinieriai negali stebėti kliūties ir iš karto pasukti vairo taip, kaip nuotoliniu būdu valdomame automobilyje. Marsaeigiui būtina pačiam įvertinti paviršių, atpažinti pavojingus akmenis ir parinkti kelią, kuris nepakenktų ratams ar važiuoklei.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Netikras CAPTCHA patikrinimas gali užkrėsti kompiuterį: kaip atpažinti apgavystę

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„Google“ kuria „Android“ DI seifą: jautrius duomenis izoliuos net nuo pagrindinės sistemos

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Antarktidos jūros ledas pasiekė trečią mažiausią žiemos maksimumą per stebėjimų istoriją

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl „Perseverance“ važiuoja savarankiškiau

NASA palyginimu, pirmasis Marsą tyrinėjęs „Sojourner“ aplinkai vertinti naudodavo apie 20 taškų, o „Perseverance“ apdoroja maždaug 600 tūkst. matavimų per vieną aplinkos analizę. Tai leidžia susidaryti gerokai išsamesnį reljefo vaizdą ir parinkti saugesnę kryptį.

Automatizavimas nereiškia, kad robotas dirba be žmonių. Mokslininkai vis dar nustato tyrimų tikslus, sprendžia, kurios uolienos vertos papildomo dėmesio, o inžinieriai prižiūri techninę būklę ir strateginį maršrutą. Autonominė sistema atlieka daug smulkių navigacijos sprendimų tarp tokių komandų.

Rato pasisukimas Marse turi daugiau pasekmių nei žemiškame bandymų poligone. Viena nepastebėta aštri uoliena gali sugadinti ratą, o nestabilus smėlis – įklampinti įrenginį vietoje, kur jo niekas negalės išstumti. Todėl greitis nėra vienintelis vertinimo kriterijus: patikimumas svarbesnis už trumpalaikį rekordą.

Ko iš šio pasiekimo mokosi kosmoso inžinieriai

Per ilgesnį maršrutą mokslininkai gali pasiekti daugiau skirtingų geologinių sluoksnių. Tai svarbu mėginių atrankai, vaizdų rinkimui ir Marso senovinės aplinkos rekonstrukcijai. „Perseverance“ nėra lenktynių aparatas – jis ieško geologinių užuominų apie kadaise galėjusias egzistuoti gyvybei palankias sąlygas.

Autonominės navigacijos pažanga naudinga ir būsimoms Mėnulio misijoms. Tačiau Marso rekordas savaime negarantuoja tokių pat rezultatų kitomis gravitacijos, apšvietimo ar grunto sąlygomis. Kiekvienai naujai misijai reikės atskirai tikrinti navigacijos sistemą.

Šis pasiekimas rodo, kad tyrimų robotų galimybes didina ne tik jų mechanika, bet ir gebėjimas savarankiškai įveikti sudėtingą reljefą. Kiekvienas sėkmingai nuvažiuotas kilometras leidžia daugiau misijos laiko skirti geologiniams matavimams bei mėginių atrankai.