NATO spartina naujų dronų ir autonominių sistemų diegimą – dėmesys ir rytiniam flangui

Sekite TechNaujienos Google

NATO spartina naujų karinių technologijų diegimą – nuo dronų ir antidroninių sistemų iki autonominių antžeminių platformų bei dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų. Rugsėjo 18–19 dienomis Kopenhagoje susitikę 32 Aljanso valstybių kariuomenių vadai pabrėžė, kad po Ankaros viršūnių susitikimo dėmesys vis labiau krypsta nuo biudžetinių įsipareigojimų prie realaus pajėgumų dislokavimo.

NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone nurodė, kad vieni svarbiausių prioritetų dabar yra oro ir priešraketinė gynyba, dronai, kibernetinė erdvė ir kosmosas. Aljansas taip pat siekia greičiau perkelti naujas technologijas iš bandymų poligonų į realias karines struktūras.

Rytinis flangas šiame procese užima ypač svarbią vietą. NATO jau vykdo atskiras technologijų bandymų programas Slovakijoje ir Latvijoje, kur testuojami dronai, antidroninės sistemos, autonominės antžeminės platformos bei naujos ryšio technologijos. Tai tiesiogiai susiję su būtinybe greičiau reaguoti į besikeičiančią karo Ukrainoje patirtį.

NATO nori technologijas diegti greičiau, ne tik jas demonstruoti

Oficialiame NATO pranešime po Kopenhagos konferencijos akcentuota, kad Aljansas siekia spartinti parengtį ir gebėjimą veikti keliuose domenuose vienu metu. Pramonei taip pat pasiųsta aiški žinutė – NATO valstybės pasirengusios pirkti gynybos sistemas dideliu mastu, tačiau tikisi greitesnio ir stabilesnio jų tiekimo.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

„Microsoft“ pristatė naujus „Surface“ kompiuterius su „Snapdragon X2 Plus“

3 min. skaitymo • prieš 1 val

„YouTube“ keičiasi iš esmės: DI padės vartotojams formuoti rekomendacijų algoritmą

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Atrasta jauniausia planeta istorijoje – štai kiek jai metų

Visi naujausi straipsniai →

Technologinis posūkis jau matomas rytiniame flange. NATO „Task Force X Eastern Flank Deterrence Initiative“ programoje Slovakijoje šiemet buvo bandomi kelių tipų dronai, antidroninės sistemos, nepilotuojamos antžeminės transporto priemonės ir ryšio sprendimai. Aljanso tikslas – ne vien įvertinti atskiras sistemas, bet ir patikrinti, kaip jos veikia kartu su esamais NATO daliniais.

Latvijoje vykusiose „Baltic Trust 26“ pratybose NATO taip pat integravo kovos su dronais technologijas į realius karinius scenarijus. Testuotas jutiklių, taikinių sekimo, duomenų perdavimo ir skirtingų gamintojų sistemų suderinamumas.

Ši kryptis ypač aktuali Baltijos šalims. „TechNaujienos.lt“ jau rašė, kad NATO kovai su dronais numato dešimčių milijardų dolerių masto investicijas. Tai rodo, kad bepiločių grėsmė nebėra laikoma nišine problema – ji tampa viena centrinių šiuolaikinės oro gynybos užduočių.

Dar vienas svarbus signalas – NATO planai kurti automatizuotą gynybos liniją su dirbtiniu intelektu ir jutikliais. Tokios sistemos turėtų leisti greičiau aptikti grėsmes, perduoti informaciją tarp skirtingų pajėgų ir automatizuoti dalį sprendimų priėmimo grandinės.

Praktinė šių technologijų reikšmė matoma ir Ukrainoje. Ukrainos fronte robotizuotos sistemos jau atlieka dešimtis tūkstančių misijų per mėnesį, o Lietuva dalyvauja platesnėse karinių technologijų iniciatyvose, kurios siekia tokią patirtį perkelti į NATO valstybių gynybos planavimą.

Kodėl tai svarbu Lietuvai ir rytiniam flangui?

NATO rytinis flangas apima teritoriją nuo Aukštosios Šiaurės iki Juodosios jūros. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra vienos svarbiausių valstybių šiame ruože, todėl naujų technologijų diegimas čia turi tiesioginę reikšmę regiono saugumui.

NATO pastaraisiais metais stiprina rytinį flangą ne tik papildomais kariais ir oro gynybos sistemomis, bet ir naujais sensoriais, ryšio tinklais bei bepiločių grėsmių aptikimo priemonėmis. Europa tuo pat metu ruošia naują priešraketinės gynybos sistemą, kuri turėtų papildyti platesnį regiono apsaugos sluoksnį.

Grėsmės pobūdis taip pat sparčiai keičiasi. Rusija jau pradėjo naudoti reaktyvinius „Shahed“ tipo dronus, kurie skrenda greičiau ir gali kelti daugiau problemų tradicinėms oro gynybos sistemoms.

Tokios grėsmės reiškia, kad NATO turi ne tik turėti daugiau naikintuvų ar raketų, bet ir gebėti pigiai, greitai ir automatizuotai aptikti bei neutralizuoti daug mažų taikinių vienu metu. „TechNaujienos.lt“ jau analizavo problemą, kai pigiam dronui stabdyti tenka naudoti milijonus kainuojantį „Eurofighter“.

Prie šios temos prisideda ir civilinės saugos aspektas. Lietuvoje gyventojams jau rekomenduojama žinoti, kaip elgtis pastebėjus karinį droną, o neseniai įsigaliojo ir nauja kompensavimo tvarka tais atvejais, kai numuštas bepilotis apgadina turtą.

NATO vadovybė Kopenhagoje pabrėžė, kad dabartinis tikslas – ne vien didinti finansavimą, bet ir realiai dislokuoti pajėgumus, kurie galėtų veikti greitai ir dideliu mastu. Tai reiškia spartesnį dronų, antidroninių sistemų, autonominių platformų, sensorių ir programinės įrangos integravimą į Aljanso pajėgas.

Oficiali NATO informacija apie Kopenhagos susitikimą skelbiama Aljanso tinklalapyje. NATO taip pat yra paskelbusi atskirą informaciją apie naujų technologijų bandymus rytiniame flange.