Europa ruošia naują priešraketinės gynybos sistemą: kokias grėsmes ji turėtų padėti atremti?

Sekite TechNaujienos Google

Europos Komisija paskelbė ketinanti kartu su Ukraina kurti naują oro ir priešraketinės gynybos sistemą. Rugsėjo 18 d. oficialiame pranešime nurodoma, kad iniciatyva remsis jau egzistuojančia Ukrainos antibalistinės gynybos sistema „Freya“. Tačiau nauja bendra Europos sistema dar nėra parengta: Komisija šiuo metu kalba apie jos kūrimo programą, o ne apie dislokuotą ir išbandytą skydą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 d. metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį įvardijo tikslą: kartu su Ukraina sukurti prieinamą ir modulinę priešraketinės gynybos sistemą. Bendradarbiavimo pagrindu įvardytas projektas „Freya“, kuriame Ukrainos kovinė patirtis ir technologiniai sprendimai būtų derinami su Europos gamybos pajėgumais.

Esminis klausimas – kokius taikinius tokia sistema būtų skirta sustabdyti. Komisijos formuluotėse minimos dvi sritys: oro gynyba ir priešraketinė gynyba. „Freya“ atskirai apibūdinama kaip antibalistinė sistema, todėl balistinių raketų grėsmė yra aiškiai įvardyta. Tačiau viešuose pranešimuose dar nepaskelbtas visas būsimų perėmimo priemonių sąrašas ar techniniai parametrai.

Kokias grėsmes Europa nori atremti?

Balistinės raketos yra pirmoji konkreti grėsmių kategorija, kurią leidžia įvardyti oficialūs dokumentai. Tokios raketos dalį skrydžio trajektorijos įveikia dideliu greičiu, todėl jų aptikimui ir perėmimui reikia specialiai pritaikytų sistemų. Europos Komisija kol kas neatskleidė, kokiu nuotoliu, kokiame aukštyje ar kokių konkrečių modelių raketas būsima sistema galėtų perimti. Bet kuris toks teiginys šiuo metu būtų spėjimas.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuvos pasieniečiai perėmė jau 57 dronus: vienas jų gabeno net 1 000 pakelių cigarečių

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuvių mokslininkai mikroplastiką naikins šviesa ir garsu: tyrimams skirta 350 tūkst. eurų

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuviai sukūrė unikalų mažytį lazerį – aptiks net labai mažus nuodingų dujų kiekius

Visi naujausi straipsniai →

Platesnės oro gynybos poreikį Komisija sieja su Ukrainos patirtimi. Rugsėjo 11 d. atskirame oficialiame sprendimo pristatyme ji patvirtino 6,1 mlrd. eurų paramą Ukrainos gynybos reikmėms – oro ir priešraketinei gynybai, amunicijai, dronams bei elektroninei kovai. Dokumente tiesiogiai įvardijami Rusijos balistinių raketų ir dronų smūgiai. Vis dėlto tai nėra patvirtinimas, kad pati „Freya“ ar būsimoji bendra sistema galės naikinti visų tipų dronus.

Apie kitą Europoje vystomą priešraketinės gynybos kryptį „TechNaujienos.lt“ rašė nagrinėdama projektą, nukreiptą prieš „Orešnik“ tipo raketų grėsmę. Tai atskira tema: Europos Komisija nenurodė, kad „Freya“ perims būtent šio tipo raketas.

Ką apie sistemą žinome ir kas dar neaišku?

Komisija nori pasinaudoti likusiomis Europos saugumo veiksmų priemonės SAFE lėšomis naujai bendrai ES ir Ukrainos įmonių programai. Rugsėjo 18 d. pranešime vartojama formuluotė, kad institucija yra pasirengusi pradėti tokią iniciatyvą. Atskiros „Freya“ programos galutinė sąmata, pasirašytos sutartys, gamybos terminai ir konkrečios valstybės, kuriose nauja sistema galėtų būti dislokuota, šiame pranešime neįvardyti.

Rugsėjo 18 d. Komisija taip pat pranešė išmokėjusi Ukrainai 3,3 mlrd. eurų gynybos finansavimo. Šios sumos nereikėtų vadinti naujosios priešraketinės sistemos biudžetu: tame pačiame pranešime „Freya“ pagrindu numatoma programa pristatoma kaip būsima, atskira iniciatyva.

Modulinės sistemos idėja reiškia siekį kurti iš atskirų elementų sudaromą architektūrą, tačiau Europos Komisija dar nepateikė jos komplektacijos. Nežinoma, kokie radarai, perėmimo raketos ar valdymo sistemos sudarys galutinį sprendimą, kiek jis kainuos ir kada bus pasirengęs koviniam naudojimui. Kol kas patvirtintas politinis ir pramoninis ketinimas plėtoti bendrą projektą, o jo realias galimybes bus galima vertinti tik paskelbus technines specifikacijas ir bandymų rezultatus.