Europoje kuriamas devynvietis elektrinis lėktuvas: projektui pritraukta daugiau kaip 124 mln. eurų

Sekite TechNaujienos Google

Vokietijoje kuriamas nedidelis visiškai elektrinis keleivinis lėktuvas, galintis pakeisti dalį trumpųjų regioninių skrydžių. Miunchene įsikūrusi „VÆRIDION“ lapkričio 5 dieną paskelbė užsitikrinusi daugiau kaip 124 mln. eurų investicijų ir numatytos paramos. Bendrovė kuria devyniems keleiviams skirtą „Microliner“, kurio planuojamas skrydžio nuotolis – apie 400 kilometrų pagal skrydžių pagal prietaisus taisykles.

Svarbu atskirti planus nuo įvykusių bandymų. „Microliner“ dar nėra sertifikuotas komerciniams skrydžiams, o paskelbtas 400 kilometrų nuotolis yra projektuojamas tikslas, ne įrodytas reguliarių reisų rezultatas. Projektą galima apžiūrėti oficialiame „VÆRIDION“ pranešime su orlaivio medžiaga. Tokia nuoroda ypač svarbi, nes bendrovės vizualizacijos neturi būti painiojamos su jau skraidančio lėktuvo nuotraukomis.

Iš kur atsiras daugiau nei 124 mln. eurų

Įmonė pranešė užbaigusi 30 mln. eurų A2 serijos investicijų etapą, kuriam vadovavo Europos investuotojų konsorciumas. Papildomai Europos Komisija atrinko „VÆRIDION“ projektą „CAROLUS“ 94,5 mln. eurų „Innovation Fund“ paramai. Abi sumos sudaro daugiau kaip 124 mln. eurų, tačiau jos nėra tapačios iš karto į bendrovės banko sąskaitą pervestoms lėšoms. Paramai gali būti taikomos projekto sąlygos ir vykdymo etapai.

Investiciniai pinigai turėtų padėti pastatyti pirmąjį sertifikavimo reikalavimus atitinkantį prototipą ir atlikti baterijų bei varomosios sistemos bandymus. Europos paramos projektas skirtas planuojamos galutinio surinkimo gamyklos plėtrai Oberpfafenhofeno oro uoste netoli Miuncheno. Šis etapas ypatingas tuo, kad vien sėkmingo prototipo nepakanka – reikės išmokti lėktuvus gaminti nuosekliai, ekonomiškai ir laikantis aviacijos saugumo taisyklių.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 10 val

Europa telkia milijardą eurų puslaidininkiams: investuotojai stiprins lustų tiekimo grandinę

4 min. skaitymo • prieš 10 val

Kompiuteriai, skaičiuojantys šviesa: Europoje prasidėjo fotoninių DI procesorių bandymai

4 min. skaitymo • prieš 10 val

„Google“ pristatė du naujus DI lustus: vienas saugo duomenis net vykstant skaičiavimams

Visi naujausi straipsniai →

„Microliner“ projektuojamas devyniems keleiviams, kai skrendama pagal prietaisų skrydžio taisykles, arba keturiems keleiviams maždaug 550 kilometrų nuotoliui pagal vizualiųjų skrydžių taisykles. Tokius skirtingus skaičius lemia planuojami svorio ir skrydžio režimo kompromisai. Gamybos planuose numatyta ir krovininė versija, skirta mažiems siuntų ar specializuotų krovinių maršrutams.

Kodėl trumpi elektriniai skrydžiai domina Europą

Regioniniai oro uostai dažnai susiduria su iššūkiu aptarnauti maršrutus, kuriuose keleivių mažai, o tradicinio lėktuvo eksploatacija brangi. Mažesnis elektrinis orlaivis teoriškai galėtų būti naudingas trumpiems atstumams ir mažinti vietines išmetamąsias dujas skrydžio metu. Vis dėlto bendras aplinkos poveikis priklausys nuo elektros kilmės, baterijų gamybos ir to, kiek keleivių iš tiesų skris.

„VÆRIDION“ teigia turinti komercinių įsipareigojimų dėl daugiau kaip 130 orlaivių, kurių deklaruojama vertė viršija 730 mln. eurų. Šie įsipareigojimai nėra tas pats, kas jau pristatytų lėktuvų apmokėtos pajamos. Bendrovė taip pat nurodo, kad jos pirmuoju klientu taps „ASL Group“. Daugiausia nežinomybės tebėra dėl sertifikavimo laiko, baterijų tarnavimo ir faktinės eksploatacijos kainos.

Lietuvai ši istorija įdomi dėl regioninio susisiekimo galimybių, tačiau nereiškia, kad Vilniaus, Kauno ar Palangos oro uostai jau planuoja konkrečius „Microliner“ reisus. Pirmiausia lėktuvas turi būti sertifikuotas pagal Europos aviacijos saugos agentūros EASA reikalavimus, o vežėjai – įvertinti jo tinkamumą maršrutams ir oro uostų įkrovimo infrastruktūrai.

Aviacijos technologijų pokyčius esame aptarę ir kitose publikacijose: hibridinio orlaivio projektą, ankstesnius elektrinio lėktuvo bandymus ir eksperimentinių orlaivių plėtrą.

Šiandieninė naujiena yra reikšmingas finansavimo žingsnis, o ne užbaigtas aviacijos proveržis. Jei projektui pavyks pasiekti pažadėtus rodiklius ir įveikti sertifikavimą, Europoje gali atsirasti nauja trumpųjų maršrutų transporto kategorija. Tačiau kol kas jos sėkmę reikėtų vertinti atsargiai, kaip ir bet kurią sudėtingą aviacijos inžinerijos programą.

Elektrinio orlaivio įgyvendinamumą lems keli sunkiai suderinami veiksniai. Kuo daugiau baterijų įrengiama, tuo didesnis galimas energijos rezervas, bet kartu didėja ir lėktuvo masė, kurią reikia pakelti. Skirtingai nuo įprasto kuro, baterijos skrydžio metu netampa lengvesnės. Todėl nuotolio, keleivių skaičiaus, atsarginių energijos rezervų ir saugumo santykis yra vienas svarbiausių projekto inžinerinių klausimų. Dar reikės spręsti baterijų būklės stebėseną ir greitą saugų įkrovimą oro uostuose.

Regioniniam susisiekimui ypač svarbi skrydžių reguliarumo problema. Lėktuvas turi veikti ne tik šiltą ramią dieną, bet ir kintant vėjui, temperatūrai bei oro eismo sąlygoms. Planuojamas devynių keleivių nuotolis pagal skrydžius prietaisais apima konkrečias projektavimo prielaidas, todėl jo negalima tiesiog prilyginti visiems maršrutams. Lietuvos susisiekimo rinkai tokia technologija įdomi kaip būsima galimybė, o ne kaip užsakyti reisai. Patikimą įvertinimą suteiks sertifikavimo bandymai, kurių rezultatai dar nepaskelbti.

Šaltiniai: oficialus pranešimas; papildoma informacija.