Iš užsienio – perspėjimas Lietuvai dėl plano panaikinti branduolinių ginklų draudimą

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos planas iš Konstitucijos pašalinti absoliutų masinio naikinimo ginklų draudimą sulaukė dėmesio užsienyje. Didžiosios Britanijos branduolinio nusiginklavimo organizacijos „Campaign for Nuclear Disarmament“ (CND) pirmininkas Tomas Unterraineris perspėja, kad toks žingsnis, jo vertinimu, yra platesnio Europos persiginklavimo dalis ir gali ne sumažinti, o padidinti branduolinę riziką.

Rugpjūčio 21 d. britų leidinyje „Morning Star“ paskelbtame komentare T. Unterraineris Lietuvos planus susiejo su NATO atgrasymo stiprinimu Europoje. Jo vertinimu, saugumo architektūra turėtų daugiau remtis diplomatija ir bendru saugumu. Apibendrindamas pasirinktą kryptį jis teigė, kad „pasirinkta alternatyva tik didina rizikas“.

Konstitucijos straipsnį siūloma panaikinti visa apimtimi

Diskusijos pagrindas – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnis, kuriame nustatyta, kad šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Liepos 3 d. Seime įregistruotas projektas XVP-1729 siūlo šį straipsnį pripažinti netekusiu galios visa apimtimi.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dabartinė nuostata reiškia absoliutų draudimą ir neleistų Lietuvoje dislokuoti branduolinių ginklų net tuo atveju, jei tokia priemonė būtų laikoma būtina NATO atgrasymo sistemos dalimi ar Lietuvos ir sąjungininkų gynybai. Projekto iniciatoriai argumentuoja, kad nuo 1992 m. saugumo aplinka iš esmės pasikeitė, o dabartinis konstitucinis apribojimas nebeatitinka Lietuvos, kaip NATO narės, saugumo interesų.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 12 minučių

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

3 min. skaitymo • prieš 42 minutės

Lietuva ruošia atsaką dronų grėsmei: dirbtinis intelektas stebės visą šalies oro erdvę

4 min. skaitymo • prieš 1 d.

„Fintech“ rinkoje bręsta dideli pokyčiai: KPMG įvardijo 5 svarbiausias tendencijas

Visi naujausi straipsniai →

Liepos 7 d. po projekto pateikimo jam pritarė 89 Seimo nariai, 11 balsavo prieš, šeši susilaikė. Tai dar nereiškia, kad draudimas panaikintas. Pagal Konstitucijos 148 straipsnį, tokią pataisą Seimas turi priimti per du balsavimus, tarp kurių privaloma bent trijų mėnesių pertrauka, o kiekvieną kartą reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų Seimo narių – mažiausiai 94 balsų.

Klausimas į Seimo darbotvarkę grįžta jau rugsėjį

Tema vėl tampa aktuali dabar. Seimo skelbiamais duomenimis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo projektą numato svarstyti rugsėjo 9 d. Taigi procesas tęsiasi, tačiau galutinis sprendimas dėl Konstitucijos pakeitimo dar nėra priimtas.

Lietuvos iniciatorių ir T. Unterrainerio vertinimai iš esmės išsiskiria. Projekto rengėjai branduolinį atgrasymą apibūdina kaip vieną svarbiausių NATO kolektyvinės gynybos elementų ir teigia, kad Lietuva neturėtų turėti išankstinio konstitucinio apribojimo visam Aljanso atgrasymo potencialui. CND vadovas, priešingai, argumentuoja, kad tolesnis branduolinės infrastruktūros plėtimas ir Europos persiginklavimas didina eskalacijos pavojų.

Pats Konstitucijos pakeitimas savaime nebūtų sprendimas Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Jis pašalintų dabartinį konstitucinį draudimą ir sukurtų teisines prielaidas ateityje tokius sprendimus priimti kartu su NATO sąjungininkais, jei to pareikalautų saugumo situacija. Tuo pat metu aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų neplatinimo bei kontrolės srityse dėl 137 straipsnio panaikinimo nepasikeistų.

Branduolinių ir autonominių ginklų klausimai pastaruoju metu vis dažniau atsiduria tarptautinio saugumo diskusijų centre. „Technaujienos.lt“ neseniai rašė ir apie Jungtinių Tautų perspėjimus dėl autonominių ginklų bei apie NATO pasirengimą naujai technologinio karo realybei.