Lietuva ruošia atsaką dronų grėsmei: dirbtinis intelektas stebės visą šalies oro erdvę

Sekite TechNaujienos Google

Lietuva ruošiasi kurti naują integruotą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri dirbtinio intelekto pagalba realiuoju laiku sujungs skirtingų institucijų radarų, sensorių ir kitos infrastruktūros duomenis. Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad šiam projektui numatoma skirti apie 5 mln. eurų.

Naujoji sistema turėtų suformuoti bendrą visos Lietuvos oro erdvės vaizdą ir padėti greičiau aptikti dronus bei kitas galimas oro grėsmes. KAM teigimu, duomenys iš skirtingų šaltinių bus perduodami automatiškai ir realiuoju laiku, todėl grėsmes bus galima tiksliau identifikuoti ir greičiau perduoti informaciją už reagavimą atsakingoms institucijoms.

Vienoje sistemoje – radarai, sensoriai ir oro gynybos priemonės

Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, dirbtinis intelektas turėtų tapti jungiamuoju sluoksniu tarp Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų naudojamų sensorių, radarų bei kitos infrastruktūros. Ministerija tikisi, kad tai sustiprins ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės išankstinį perspėjimą apie galimus oro pavojus.

Sistema turėtų perduoti informaciją apie aptiktą objektą tos teritorijos institucijų ir tarnybų vadams, taip pat kritinės infrastruktūros objektų valdytojams. Objektui judant iš vienos teritorijos į kitą, jo sekimas turėtų būti tęsiamas nenutrūkstamai.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 15 minučių

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Iš užsienio – perspėjimas Lietuvai dėl plano panaikinti branduolinių ginklų draudimą

4 min. skaitymo • prieš 1 d.

„Fintech“ rinkoje bręsta dideli pokyčiai: KPMG įvardijo 5 svarbiausias tendencijas

Visi naujausi straipsniai →

Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmojo veikiančio bandomojo sprendimo tikimasi jau 2027 m. pradžioje. Tais pačiais metais sistema turėtų apjungti visus prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones bei formuoti bendrą oro situacijos vaizdą.

2028 m. planuojama sistemą sujungti ne tik su Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės infrastruktūra, bet ir su sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.

Šis projektas atsiranda platesniame Lietuvos saugumo politikos pokyčių kontekste. „Technaujienos.lt“ neseniai rašė ir apie planą panaikinti Konstitucijoje įtvirtintą branduolinių ginklų draudimą, kuris taip pat siejamas su valstybės gynybos ir NATO atgrasymo galimybių stiprinimu.

Lietuva sparčiai stiprina antidroninę gynybą

Naujas projektas nėra atskiras sprendimas. Rugsėjo pradžioje KAM taip pat paskelbė apie planus įsigyti trumpojo nuotolio ir pasyviuosius radarus bei bandomąsias dronų perėmėjų partijas. Ministerija pabrėžia, kad kuriama vientisa sistema, kurioje tarpusavyje veiktų skirtingos oro erdvės stebėjimo, taikinių aptikimo ir jų neutralizavimo priemonės. Platesnį regioninio saugumo foną papildo ir neseniai skelbta informacija, kad CŽV vadovo vizito Maskvoje metu buvo minima ir Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, saugumo tema.

Anksčiau Lietuva taip pat įsigijo papildomų „SAAB Giraffe X1“ radarų, skirtų mažiems oro objektams aptikti, sekti ir identifikuoti. Šie radarai yra mobilūs, turi 360 laipsnių aprėptį ir gali veikti sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis.

KAM nurodo, kad naujasis valstybės užsakymas yra platesnio nacionalinio mažosios oro gynybos pajėgumo kūrimo dalis. Pirmajame konkurso etape planuojama atrinkti iki trijų dalyvių, o vėlesniuose etapuose darbą tęstų vienas geriausiai įvertintas sprendimo kūrėjas. Lietuvos įmonės paraiškas gali teikti iki rugsėjo 14 d.

Valstybė lygiagrečiai plečia ir technologinę bei pramoninę bazę: Klaipėdoje jau kuriama nauja pažangių technologijų infrastruktūra strateginiams sprendimams. Tai vyksta tuo metu, kai naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvos pramonės augimas yra sparčiausias visoje ES.