1845 m. Franklino ekspedicijos Arkties paslaptis – DNR padėjo nustatyti Harry Peglar tapatybę
Po 166 metų DNR pagaliau atskleidė, kam priklausė Arktyje rastas kūnas
1859 metais pietinėje Karaliaus Viljamo salos pakrantėje Arktyje rastas žmogaus skeletas daugiau nei pusantro šimtmečio kėlė klausimų. Prie palaikų aptikti daiktai leido įtarti vieną tapatybę, tačiau drabužiai rodė visai kitą istoriją. Dabar DNR analizė pagaliau padėjo išspręsti 166 metus trukusią mįslę.
Mokslininkai patvirtino, kad palaikai priklausė Henry Peteriui „Harry“ Peglarui – 1845 metų sero Johno Franklino ekspedicijos nariui ir laivo „HMS Terror“ priekinio stiebo komandos vadovui. Išvada paremta ne vien istoriniais dokumentais, bet ir genetiniu sutapimu su gyvu Peglaro giminaičiu.
Mįslė prasidėjo dar XIX amžiuje
Franklino ekspedicija išplaukė 1845 metais ieškoti Šiaurės vakarų kelio per Arktį. Du laivai – „HMS Erebus“ ir „HMS Terror“ – įstrigo lede, o 1848 metais 105 likę gyvi įgulos nariai paliko laivus ir bandė pasiekti saugumą pėsčiomis. Nė vienas iš jų neišgyveno.
Kai 1859 metais paieškos grupė aptiko vieno jūreivio palaikus, šalia jų buvo rasta dokumentų ir asmeninių daiktų, siejamų su Harry Peglaru. Tačiau vyro apranga labiau priminė stiuardo ar karininko tarno drabužius, todėl istorikai ilgai abejojo, ar kūnas tikrai priklausė Peglarui.
Šią versiją dabar patvirtino žurnale „Polar Record“ paskelbtas tyrimas. Mokslininkai iš skeleto išgautą mitochondrijų DNR palygino su numanomo Peglaro palikuonio genetiniu mėginiu. Genetinis atstumas buvo lygus nuliui – tai labai stiprus įrodymas, kad abu mėginiai turi bendrą motininės linijos protėvį.
DNR padėjo identifikuoti jau šešis ekspedicijos narius
Harry Peglaras – ne vienintelis Franklino ekspedicijos narys, kurio tapatybę pavyko patvirtinti genetiškai. Waterloo universiteto tyrėjai pranešė identifikavę dar tris „HMS Erebus“ įgulos narius – Williamą Orreną, Davidą Youngą ir Johną Bridgensą. Iš viso DNR metodais jau identifikuoti šeši šios ekspedicijos jūreiviai.
Tyrėjai naudoja kaulų DNR ir ją lygina su gyvų žmonių, kurių genealogija siekia ekspedicijos narius, mėginiais. Tokiu būdu galima patikrinti hipotezes, kurios vien iš XIX amžiaus užrašų, aprangos ar prie palaikų rastų daiktų anksčiau atrodė neįrodomos.
Peglaro atvejis ypač iškalbingas, nes būtent prie kūno rasti prieštaringi įkalčiai daugiau nei šimtmetį klaidino tyrėjus. Dabar genetiniai duomenys parodė, kad pirminė užuomina buvo teisinga: Arktyje 1859 metais rastas vyras iš tiesų buvo Harry Peglaras.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Senka naftos atsargos? IEA skelbia nerimą keliančius skaičius
2Saudo Arabijos naftos gavyba drastiškai smunka – ar brangs degalai Lietuvoje?
3Saulės elektrinė žiemą: kiek elektros ji iš tikrųjų pagamina?
4Iš plastikinio butelio pagamino valgomą sausainį
5Naujas Musko užmojis: per 3 dienas jo dirbtinis intelektas sukurs verslą nuo nulio
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.