„Microsoft“ paskelbė stulbinamus rezultatus: jų DI sudėtingas ligas diagnozavo gerokai tiksliau už gydytojus

Sekite TechNaujienos Google

„Microsoft“ pristatė medicininių diagnozių eksperimentą, kuriame kelių dirbtinio intelekto agentų sistema sudėtingas ligas nustatė tiksliau nei palyginamasis gydytojų būrys. Analizuodama atrinktus sudėtingus klinikinius atvejus sistema „MAI-DxO“ teisingą diagnozę nustatė 83 proc. atvejų, kai gydytojų rezultatas naudojant pagalbinius šaltinius siekė 36 procentus.

Skaičiai įspūdingi, tačiau jų interpretacijai reikia atsargumo. Mokslininkai tyrė specialiai parinktus medicininius atvejus ir modeliavo diagnostikos procesą. Tai nėra klinikinis bandymas, kuriame DI savarankiškai gydė realius pacientus ar vertino jų būklę ligoninėje be gydytojų priežiūros.

Kaip spalio 22 dieną paskelbė „Microsoft AI“, sistema vadinama MAI-DxO ir koordinuoja kelis modelius, imituojančius specialistų diskusiją. Ji gali siūlyti papildomus tyrimus, vertinti naujai gautą informaciją ir keisti pradines prielaidas. Bendrovė pristatė kelis rezultatų rinkinius ir paskelbė dalį etaloninės vertinimo aplinkos medžiagos tyrėjams.

Vienoje testų grupėje naudotos itin sudėtingos klinikinių atvejų istorijos iš „New England Journal of Medicine“. Lyginant su gydytojais be išorinių informacijos šaltinių, kurių tikslumas siekė 22 proc., sistemos pranašumas buvo dar didesnis. Tačiau tokius sudėtingus atvejus įprastai sprendžia ir specialistų komandos, o ne vien bendrosios praktikos gydytojas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Tesla“ pradėjo humanoidinių robotų „Optimus“ gamybą: tuo pat metu bendrovės pelnas smuko 43 %

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Komikas apkaltino DI kūrėją pavogus jo pokštą: „Instagram“ paskyra surinko auditoriją iš svetimos kūrybos

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Elonas Muskas žengia į Holivudą: investuos 1 mlrd. dolerių į naują žiniasklaidos imperiją

Visi naujausi straipsniai →

Keli DI agentai veikia tarsi gydytojų konsiliumas

Sistemos logika remiasi ne vienu greitai pateiktu atsakymu, o kelių tarpusavyje sąveikaujančių komponentų seka. Vienas agentas gali pasiūlyti hipotezę, kitas kritiškai ją įvertinti, trečias svarstyti tyrimų kaštus. Toks metodas skirtas mažinti priešlaikinio sprendimo riziką ir išnaudoti kelias nepriklausomas tikrinimo perspektyvas.

Šią istoriją papildo ir ankstesnė mūsų publikacija apie Lietuvos mokslininkų antibiotikų tyrimą. Ji leidžia suprasti, kodėl konkretus pokytis svarbus platesniame technologijų ir visuomenės kontekste, tačiau tai atskiras įvykis ir jo duomenų negalima painioti su šiame straipsnyje nagrinėjamu atveju.

Antrame tyrimų rinkinyje, paremtame įprastesniais skubiosios pagalbos atvejais, „Microsoft“ sistema pasiekė 80 proc. tikslumą, o palyginamoji gydytojų grupė – 47 proc. Tai svarbu, nes rezultatai gauti ne vien itin neįprastų ligų testuose. Vis dėlto ir čia reikia analizuoti atrankos taisykles bei tyrimo sąlygas.

Tyrėjai vertino ir tai, kaip sistema renkasi diagnostinius veiksmus, kurių kainos skiriasi. Pernelyg daug nereikalingų tyrimų galėtų padidinti išlaidas ir apsunkinti darbą net tada, kai galutinė diagnozė tiksli. Todėl efektyvumui vertinti neužtenka vien teisingų atsakymų procento.

Papildomą kontekstą suteikia MIT tyrimą apie vėžio nustatymo įrenginį. Šie pavyzdžiai rodo, kad technologijų pokyčių pasekmės priklauso nuo konkrečių veikimo sąlygų, o ne vien gamintojų ar rinkos dalyvių pateiktų pažadų.

Ar tai reiškia, kad gydytojų nebereikės

Ne. Klinikinėje praktikoje sprendimai apima paciento ištyrimą, pokalbį, gydymo parinkimą, atsakomybę ir situacijas, kurių standartizuoti uždaviniai pilnai neatkuria. Mokslininkai dar turi įrodyti sistemos saugumą įvairiose ligoninėse, kalbose ir pacientų grupėse.

DI gali būti vertingas antrasis nuomonės šaltinis, bet jis taip pat gali pateikti klaidingą atsakymą, remtis neteisingai suprasta informacija arba siūlyti neprieinamus tyrimus. Ypač jautru tai, kai pacientas savarankiškai priima sprendimus dėl skubaus gydymo.

„Microsoft“ duomenys yra reikšmingas diagnostinių algoritmų bandymo rezultatas, bet kol kas ne įrodymas, kad DI visais atvejais diagnozuoja geriau už gydytojus. Realią naudą lems nepriklausomi klinikiniai vertinimai ir saugus integravimas į medicinos darbo procesus.