Mirė moteris, kurios programa išgelbėjo „Apollo 11“ misiją: be jos žmonės galėjo neišsilaipinti Mėnulyje

Sekite TechNaujienos Google

Mirė viena svarbiausių kompiuterių istorijos asmenybių – Margaret Hamilton, vadovavusi programinės įrangos kūrimui NASA „Apollo“ kosminėms misijoms. Jai buvo 90 metų. Būtent jos komandos programinė įranga padėjo „Apollo 11“ astronautams 1969 metais nusileisti Mėnulyje, kai likus nedaug laiko iki prisilietimo prie paviršiaus laivo kompiuteris pradėjo rodyti pavojaus pranešimus.

Skrydžio kompiuterio galimybės šiandienos standartais buvo itin ribotos. Tuo metu milijonai žmonių stebėjo pirmąjį žmonijos nusileidimą Mėnulyje, o aparatas turėjo vienu metu atlikti kelias kritines užduotis. Kompiuteris buvo apkrautas papildomu darbu, tačiau prioritetus valdanti programinė įranga leido toliau vykdyti svarbiausius skrydžio procesus.

Kaip spalio 7 dieną patvirtino Masačusetso technologijos institutas, M. Hamilton mirė rugsėjo 30 dieną. Įstaiga primena jos vadovaujamų inžinierių darbą, kuris tapo vienu svarbiausių programinės įrangos patikimumo istorijos pavyzdžių. Jos mirtį taip pat patvirtino šeima, apie ją pranešė tarptautinės naujienų agentūros.

1969 metų liepos 20-osios nusileidimo metu „Apollo Guidance Computer“ rodė vadinamuosius 1201 ir 1202 aliarmus. Jie buvo susiję su sistemos perkrova, tačiau suprojektuota programinė architektūra galėjo nutraukti mažiau svarbias užduotis ir išlaikyti būtiną navigacijos darbą. Misijos valdymo centras nusprendė tęsti nusileidimą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Tesla“ pradėjo humanoidinių robotų „Optimus“ gamybą: tuo pat metu bendrovės pelnas smuko 43 %

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Komikas apkaltino DI kūrėją pavogus jo pokštą: „Instagram“ paskyra surinko auditoriją iš svetimos kūrybos

3 min. skaitymo • prieš 1 val

„Microsoft“ paskelbė stulbinamus rezultatus: jų DI sudėtingas ligas diagnozavo gerokai tiksliau už gydytojus

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl jos sukurtas metodas pakeitė programavimą

Programos tuo metu dažnai laikytos pagalbine aparatinės įrangos dalimi, o pats programavimas dar nebuvo taip aiškiai apibrėžta inžinerijos disciplina kaip šiandien. Hamilton siekė, kad programinio kodo kūrimas būtų planuojamas ir tikrinamas tokiu pačiu griežtumu kaip kosminio laivo mechaniniai elementai.

Šią istoriją papildo ir ankstesnė mūsų publikacija apie NASA „Psyche“ misijos naują etapą. Ji leidžia suprasti, kodėl konkretus pokytis svarbus platesniame technologijų ir visuomenės kontekste, tačiau tai atskiras įvykis ir jo duomenų negalima painioti su šiame straipsnyje nagrinėjamu atveju.

Jos komanda iš anksto modeliuodavo gedimus ir numatydavo, kaip sistema turėtų elgtis netikėtose situacijose. Tai ypač svarbu kosmose, kur nėra galimybės pakviesti techniko pataisyti veikiančio kompiuterio, o netinkamai apdorota klaida gali kelti pavojų įgulai.

Plačiai žinoma M. Hamilton nuotrauka, kurioje ji stovi šalia žmogaus ūgį gerokai viršijančių „Apollo“ programinės įrangos išklotinių, tapo technologijų istorijos simboliu. Ji primena, kiek daug darbo reikėjo užprogramuoti net šiandien elementariomis atrodančias navigacijos ir saugumo funkcijas.

Papildomą kontekstą suteikia „Apollo“ misijų duomenų atradimą. Šie pavyzdžiai rodo, kad technologijų pokyčių pasekmės priklauso nuo konkrečių veikimo sąlygų, o ne vien gamintojų ar rinkos dalyvių pateiktų pažadų.

Nuo NASA programos iki šiuolaikinių sistemų saugumo

M. Hamilton vėliau įkūrė technologijų bendroves ir prisidėjo prie metodų, skirtų sudėtingų informacinių sistemų patikimumui gerinti. 2016 metais ji apdovanota JAV Prezidento laisvės medaliu. Jos darbai ir šiandien minimi kalbant apie įrangos, programinės įrangos ir žmogaus sprendimų sąveiką sudėtingose misijose.

Šiuolaikiniai kosminiai aparatai turi nepalyginamai daugiau skaičiavimo galios, tačiau programinės įrangos prioritetų, atsarginių režimų ir atsparumo netikėtiems įvykiams klausimai tebėra esminiai. Būtent tokios problemos sieja istorinę „Apollo“ misiją su dabartiniais tarpplanetiniais zondais.

Svarbu ir istorinis tikslumas: vienas žmogus nesukūrė visos „Apollo“ programos ir vienas pats nenusprendė, ar astronautai gali tęsti nusileidimą. Tačiau Hamilton vadovaujamos komandos sukurta architektūra buvo vienas iš techninių sprendimų, leidusių išvengti kritinės situacijos virtimo nesėkme. Jos indėlis tapo simboliu, kaip programinis kodas gali lemti tikrų žmonių saugumą.