PHP spragų krizė pasiekė Japoniją: sutriko bankų ir valstybės paslaugos, DI ruošiamas kibernetinėms atakoms

Sekite TechNaujienos Google

Japonijos vyriausybė ėmėsi naujo plano kibernetinėms grėsmėms vertinti: pasitelkus dirbtinį intelektą ketinama modeliuoti programišių atakas ir ieškoti informacinių sistemų pažeidžiamumų dar prieš jais pasinaudojant nusikaltėliams. Sprendimas priimtas po kritinių PHP programavimo kalbos saugumo spragų sukeltos tarptautinės krizės, dėl kurios dalis svarbių paslaugų buvo laikinai apribotos.

Japonijoje problemų kilo finansų, transporto, telekomunikacijų ir viešojo sektoriaus organizacijoms. Internetinių sistemų stabdymas ne visais atvejais reiškė įvykusį įsilaužimą – dalis paslaugų išjungtos atsargumo sumetimais, kol saugumo specialistai tikrino serverius ir diegė išleistas pataisas. Tačiau būtent ši praktinė pasekmė gyventojams parodė, kaip plačiai vienos technologijos spragos gali paveikti skirtingus sektorius.

Apie incidentus ir Japonijos reakciją spalio 23 dieną pranešė „Reuters“. Tarp laikinai apribojusių interneto paslaugas buvo finansų grupės „Nomura“ bei „Mitsubishi UFJ“, oro bendrovė ANA, geležinkelio operatorius „JR East“, Japonijos finansų ministerija ir nacionalinė mokesčių institucija. Konkreti sustabdytų funkcijų apimtis kiekvienoje įstaigoje skyrėsi.

Vienas jautriausių epizodų užfiksuotas telekomunikacijų sektoriuje. „SoftBank“ laikinai ribojo ekstremalių įspėjimų sistemos veikimą, kol sprendė su PHP pažeidžiamumu susijusį klausimą. Japonijoje tokia infrastruktūra gyventojus perspėja apie žemės drebėjimus ir cunamius, todėl bet koks jos trikdis gali sukelti didelį visuomenės susirūpinimą. Pranešta, kad alternatyvūs perspėjimo kanalai buvo išsaugoti.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 52 minutės

NASA tyrimas: Antarktidos ledynas gali dvigubai labiau prisidėti prie jūros lygio kilimo, nei manyta

4 min. skaitymo • prieš 53 minutės

NASA zondas įjungė variklius beveik be pertraukų: jo tikslas – paslaptingas metalinis asteroidas

4 min. skaitymo • prieš 55 minutės

DI akcijų išpardavimas supurtė Volstritą: rizikos fondai patyrė didžiausią dienos smūgį per kelerius metus

Visi naujausi straipsniai →

Dirbtinis intelektas ieškos pažeidžiamumų anksčiau už užpuolikus

Japonijos pramonės ministras Ryosei Akazawa pasisakė už aktyvesnę prevenciją. Vyriausybė nori specialistų komandos, kuri automatizuotomis priemonėmis imituotų išpuolius prieš informacines sistemas. Tokiu būdu būtų ieškoma silpnų vietų, kurios įprastu programinės įrangos testavimu gali likti nepastebėtos. Tai nėra pažadas, kad DI pats savaime padarys sistemas nepažeidžiamas.

Panašus saugumo tikrinimas egzistuoja jau seniai: etiniai įsilaužimo bandymai, kodo analizė ir vadinamosios raudonosios komandos imituoja realių užpuolikų veiksmus. Naujos kartos DI įrankiai gali pagreitinti didelių konfigūracijų analizę, automatizuoti nuoseklius testus ir padėti specialistams atrinkti rizikingiausius atvejus. Vis dėlto jų išvadas reikia žmogaus patikros, nes automatinės sistemos kartais pateikia klaidingus pavojaus signalus.

Specialistai perspėja, kad toks technologinis pranašumas prieinamas ir nusikaltėliams. DI galima pasitelkti automatiniam pasenusių programų paieškos procesui, pažeidžiamų svetainių identifikavimui ar įtikinamoms sukčiavimo žinutėms rengti. Lengviau išverčiami tekstai mažina kalbos barjerą, kuris anksčiau dalį užpuolikų galėjo sulaikyti nuo konkrečių rinkų.

Net išleistos pataisos nepašalina problemos akimirksniu

PHP kūrėjai saugumo pataisas jau paskelbė, tačiau įmonių sistemos ne visada atnaujinamos vienu mygtuku. Didelėse organizacijose serveriai gali naudoti įvairias PHP versijas, išorinių bibliotekų kombinacijas ir individualiai sukurtas sistemas. Prieš įdiegiant pakeitimus tenka tikrinti suderinamumą bei pasirengti atkūrimui, jei atnaujinimas sutrikdytų veikiančią paslaugą.

„TechNaujienos.lt“ jau nagrinėjo PHP pataisų diegimo problemą. Nauji faktai iš Japonijos atskleidžia kitą jos pusę: rizika aktuali ne vien svetainių administratoriams, bet ir plačiai visuomenės naudojamų skaitmeninių paslaugų prieinamumui. Tai ypač svarbu bankininkystei, transportui bei ekstremaliųjų situacijų informavimui.

Verslui pirmas žingsnis – inventorizuoti viešai prieinamus serverius ir nustatyti, kur naudojami paveikti komponentai. Po to turi būti planuojamas atnaujinimas, atliekami bandymai ir stebimi galimo piktnaudžiavimo požymiai. Jei pataisos negalima įdiegti iš karto, laikinos apsaugos priemonės turi būti parenkamos pagal konkrečią programos architektūrą, o ne vien pagal abstrakčius patarimus.

Vienas itin svarbus praktinis klausimas yra organizacijų priklausomybė nuo išorinių paslaugų tiekėjų. Net jei bendrovė pati nevaldo serverio, atsakomybė už vartotojų aptarnavimą ir komunikaciją niekur nedingsta. Prireikus pristabdyti elektronines paslaugas būtina viešai įvardyti, kurios funkcijos paveiktos, kokios alternatyvos prieinamos ir kada bus skelbiama nauja informacija. Japonijos atvejis parodė, kad skaidrus informavimas svarbus ne mažiau už techninį atnaujinimą. Kartu verta atskirai vertinti realius įsilaužimo požymius ir vien prevenciškai sustabdytą veikimą: pernelyg dramatiškos žinutės apie kiekvieną sutrikimą gali nepagrįstai didinti visuomenės nerimą. Saugumo specialistų išvados turi remtis sistemų žurnalais, konkrečiomis pažeidžiamumo versijomis ir išmatuojamais bandymų rezultatais.

Japonijos paskelbtas planas rodo platesnį kibernetinio saugumo poslinkį: valstybės mėgina ne tik reaguoti į jau paskelbtus pažeidžiamumus, bet ir sistemingai ieškoti būsimų grėsmių. Ar DI komandos duos išmatuojamą rezultatą, bus aišku tik iš vėliau viešinamų testų, ištaisytų spragų ir realių paslaugų atsparumo duomenų.