Lietuvių mokslininkų proveržis: ar antibiotikas veikia, sužinosime vos per kelias valandas?

Sekite TechNaujienos Google

Ar konkrečiam pacientui paskirtas antibiotikas veiks, gydytojams dažnai paaiškėja tik po vienos–trijų dienų. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai su Lietuvos ir Švedijos partneriais kuria technologiją, kuri šį laiką galėtų sutrumpinti iki kelių valandų. Užuot laukę, kol bakterijos pakankamai išaugs įprastam tyrimui, tyrėjai siekia iš jų elektrinio aktyvumo realiuoju laiku perskaityti atsaką į vaistą.

Apie projektą Vilniaus universitetas pranešė rugsėjo 15 d. Tai dar nėra ligoninėse naudojamas diagnostikos metodas: tyrimas tęsiamas, jo rezultatai kol kas nepaskelbti moksliniame leidinyje, o iki klinikinio taikymo liko nemažai darbo. Vis dėlto idėja svarbi ne vien dėl greičio. Ji galėtų padėti anksčiau parinkti tikslinį gydymą ir vengti nereikalingo antibiotikų vartojimo.

„Mūsų tikslas – išnaudojant natūralius bakterijų biologinius procesus šį atsakymą gauti per kelias valandas“, – VU pranešime aiškina tyrėjų grupei vadovaujantis dr. Rokas Žalnėravičius. Jo teigimu, sunkių infekcijų atveju laukti kelias dienas yra ilgai.

Svarbu atskirti du dalykus: kuriamas metodas skirtas nustatyti bakterijų jautrumą antibiotikui, o ne tiesiogiai ir per kelias valandas įrodyti, kad pacientas jau pasveiko. Tyrimo rezultatas padėtų gydytojui priimti sprendimą dėl gydymo, tačiau nepakeistų klinikinio paciento būklės vertinimo.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 1 val

Prabilo „iPhone 18 Pro“ savininkai: ar didžiulis ažiotažas vertas pinigų?

6 min. skaitymo • prieš 4 val

Kodėl pigų bepilotį tenka stabdyti milijonus kainuojančiu „Eurofighter“ naikintuvu?

4 min. skaitymo • prieš 4 val

Rugsėjo 26-osios naktį laukia ypatingas reginys: prie pilnaties danguje – dvi planetos

Visi naujausi straipsniai →

Bakterijų siunčiamas elektrinis signalas – vietoj ilgo laukimo

Įprastai iš paciento mėginio bakterijos pirmiausia išauginamos ir atpažįstamos, paskui tikrinama, kuriems antibiotikams jos jautrios. Toks tyrimas, vadinamas antibiotikograma, dažnai trunka nuo vienos iki trijų dienų. VU komanda siūlo kitokį būdą stebėti bakterijų reakciją: pasinaudoti elektronais, kuriuos jos tam tikromis sąlygomis perduoda į aplinką vykstant medžiagų apykaitai.

Jeigu bakterijos auga ant elektrai laidaus paviršiaus – pavyzdžiui, elektrodo – elektronų perdavimą galima fiksuoti elektrocheminiais metodais. Į sistemą įvedus antibiotiką, stebima, kaip keičiasi bakterijų aktyvumas. Jam sumažėjus, mokslininkai gauna signalą, kad vaistas bakterijas slopina arba inaktyvuoja. Šitaip reakciją galima vertinti stebėjimo metu, o ne vien sulaukus vėlesnio augimo tyrimo rezultato.

Šio metodo centre – bioplėvelės, bakterijų bendrijos, kurias gaubia apsauginė matrica. Jos nėra vien laboratorinis triukas: tokios struktūros susijusios ir su sunkiau gydomomis infekcijomis. VU aiškina, kad bioplėvelėse esančios bakterijos kai kuriais atvejais antibiotikams gali būti iki tūkstančio kartų atsparesnės nei pavienės bakterijos. Dėl to gydant tokias infekcijas kartais prireikia ne tik vaistų, bet ir žaizdų valymo ar chirurginių procedūrų.

Metodas išsiskiria tuo, kad bioplėvelė veiktų kaip savotiškas gyvas jutiklis. Tačiau vien sumažėjęs elektrinis signalas dar nereiškia, kad technologija jau patikimai veiks su visomis bakterijų rūšimis, vaistais ir pacientų mėginiais. Tokiam pritaikymui reikalingas platesnis patikrinimas ir palyginimas su įprastais jautrumo nustatymo metodais.

Kada atradimas galėtų pasiekti pacientus?

VU komanda neskelbia konkrečios datos, kada tyrimas taptų įprasta paslauga Lietuvos ligoninėse. Universitetas pabrėžia, kad darbai vyksta, o rezultatai dar nepublikuoti. Todėl antraštėje minimos kelios valandos yra mokslininkų siekiamas diagnostikos laikas, ne jau patvirtintas kiekvienam pacientui prieinamas rezultatas.

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Be VU GMC, jame dalyvauja Fizinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimų centras ir Malmės universiteto Bioplėvelių tyrimo centras Švedijoje. VU tyrėjai pirmuosius rezultatus vadina pranokusiais pradinius lūkesčius, tačiau kol kas nepateikia viešai paskelbtų duomenų, kurie leistų nepriklausomai įvertinti metodo tikslumą, jautrumą ar veikimą skirtingoms infekcijoms.

Praktinė reikšmė būtų didelė, jei metodas pasiteisintų: gydytojas galėtų greičiau sužinoti, kokiam vaistui jautrus konkretaus paciento infekcijos sukėlėjas, o netinkamo antibiotiko vartojimo laikotarpis potencialiai sutrumpėtų. Tai aktualu, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų ir su bioplėvelėmis susijusių infekcijų atvejais. Vis dėlto gydymo pasirinkimas priklauso ir nuo infekcijos vietos, paciento būklės bei kitų klinikinių aplinkybių.

Šis Lietuvos mokslininkų darbas įsilieja į platesnes pastangas kovoti su bakterijų atsparumu vaistams. Anksčiau rašėme apie bakterijų atsparumo antibiotikams mechanizmų tyrimus, o šio projekto kryptis kitokia: ne naujo antibiotiko atradimas, bet galimybė greičiau patikrinti, kuris iš turimų vaistų gali būti veiksmingas.

Taigi proveržio esmė kol kas yra originalus diagnostikos principas ir padrąsinantys ankstyvieji tyrėjų rezultatai. Ar jis taps realiu kelių valandų testu Lietuvos pacientams, paaiškės tik paskelbus duomenis ir įrodžius metodo patikimumą klinikinėmis sąlygomis. Iki tol pacientams nereikėtų savarankiškai keisti paskirtų antibiotikų remiantis vien tokios technologijos naujiena.