75 tūkst. metų senumo neandertaliečio kauluose – galimo mirtino ieties smūgio pėdsakas

Sekite TechNaujienos Google

Kembridžo universiteto tyrėjai spalio 15 dieną pristatė naują interpretaciją apie Irako Kurdistane, Šanidaro urve, rastą neandertalietį. Maždaug 75 tūkst. metų senumo žmogaus giminaičio mentėje aptikta 15 milimetrų skersmens apvali kiaurymė, kuri, mokslininkų vertinimu, galėjo atsirasti nuo medinės ieties smūgio.

Tyrėjai aiškina, kad skylės forma ir kaulo fragmentų kryptis atitinka smailaus medinio ginklo poveikį. Akmens antgalis paprastai paliktų kitokį pėdsaką. Jų rekonstrukcijoje ietis įsmigo iš krūtinės pusės, perėjo gyvybiškai svarbių organų sritį ir pramušė mentę.

Kaip paaiškino Kembridžo universitetas, specialistai pripažįsta nežinantys visų aplinkybių. Tai galėjo būti tyčinis kito individo išpuolis, bet galėjo įvykti ir medžioklės nelaimė, kai žmonių giminaičiai iš arti medžiojo stambius gyvūnus. Vien kaulas neleidžia tiksliai nustatyti smurto motyvo ar kaltininko.

Dar įdomesnė kita kaulų istorijos pusė. Tyrėjai nustatė senesnį sunkų veido sužalojimą: dantis buvo perskilęs, o jo būklė rodo, kad neandertalietis po traumos išgyveno bent metus. Tai leidžia svarstyti, jog bendruomenės nariai padėjo jam maitintis ir išgyventi.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 10 minučių

NASA ruošia istorinę misiją į Marsą: erdvėlaivį pirmą kartą varys branduolinė sistema

4 min. skaitymo • prieš 25 minutės

Turkijoje aptiktas neįprastas romėnų sarkofagas: mirusįjį turėjo saugoti paslaptingas veidas

4 min. skaitymo • prieš 55 minutės

Po žeme aptiktos 3 700 metų senumo miesto liekanos: archeologai atskleidė naujų jo istorijos detalių

Visi naujausi straipsniai →

Šanidaro urvas seniai svarbus diskusijoms apie neandertaliečių laidojimo papročius ir socialinius ryšius. Nauji radiniai papildo senesnius tyrimus, kuriuose nagrinėjama, ar ši vieta naudota kaip pasikartojančio mirusiųjų laidojimo erdvė.

Šis tyrimas svarbus todėl, kad viename asmenyje atsiskleidžia galimi du priešingi ankstyvosios žmonijos elgesio bruožai – fizinis smurtas ir ilgalaikė rūpyba sužeistuoju. Tačiau žodis „galimi“ čia svarbus: mokslinės interpretacijos remiasi išlikusiais pėdsakais, o ne tiesioginiais įvykių liudijimais.

Šis asmuo mokslininkų vadinamas „Shanidar A“. Jam mirties metu galėjo būti maždaug 45 metai. Kaulai rasti po maždaug septynių su puse metro uolienų ir nuosėdų sluoksniu. Išliko beveik visa mentė, dešinysis plaštakos skeletas, keli šonkauliai ir septyni dantys – pakankamai medžiagos išsamiai traumų analizei.

Į mentės angą tyrėjai pažvelgė ne kaip į atsitiktinį kaulo pažeidimą, o kaip į galimą įrankio paliktą pėdsaką. Angos kraštų forma ir maži atskilę kaulo fragmentai leidžia atkurti smūgio kryptį. Tyrėjų nuomone, ietis į kūną pateko iš priekio ir galėjo pažeisti plautį bei svarbias kraujagysles. Tokia trauma paaiškintų greitą mirtį.

Viename skelete – smurto ir rūpinimosi įrodymai

Šis tyrimas papildomai išryškina sudėtingą archeologinės diagnostikos užduotį: viename skelete galima aptikti ir po traumos sugijusių, ir prieš mirtį patirtų sužeidimų. Jų atskyrimas leidžia kalbėti apie skirtingus individo gyvenimo epizodus, tačiau negali tiksliai atkurti nei įvykių vietos, nei visų dalyvavusių asmenų veiksmų.

Dar vienas svarbus aspektas – ar mentės kiaurymė atsirado žmogui dar esant gyvam. Mokslininkai vertina lūžio pobūdį, kaulo paviršiaus pakitimus ir aplinkinių fragmentų padėtį. Jeigu pažeidimas būtų susidaręs dėl spaudimo laidojimo sluoksniuose ar vėlesnių kasinėjimų, jo forma galėtų būti kitokia. Dėl to trauma interpretuojama kartu su išlikusio skeletinio audinio būkle, o ne vien pagal skylės dydį.

Neandertaliečių gyvenimo trukmės ir sužalojimų tyrimas yra sudėtingas, nes dažnai išlikę tik fragmentiški palaikai. Vis dėlto viename individe aptiktų skirtingo senumo sužeidimų palyginimas leidžia atskirti gyvenimo metu užgijusią traumą nuo galimai mirtino įvykio. Šanidaro radinys šiuo požiūriu išskirtinis.

Anksčiau patirtą veido traumą rodo išilgai skilęs apatinio žandikaulio priekinis dantis. Ant atviros šaknies susikaupęs dantų akmuo liudija, kad po sužeidimo žmogaus giminaitis gyveno dar mažiausiai metus. Šiuo laikotarpiu maitintis turėjo būti sunku, todėl tyrėjai svarsto apie kitų grupės narių pagalbą.

Šanidaro urve ankstesni archeologiniai tyrimai jau pateikė įrodymų apie sunkius sveikatos sutrikimus išgyvenusius neandertaliečius. Urve rasta ir palaikų sankaupų, kurios gali būti susijusios su sąmoningu mirusiųjų laidojimu. Naujieji duomenys leidžia tiksliau rekonstruoti vieno konkretaus individo gyvenimą ir mirtį.

Medinės ietys buvo žinomos gerokai anksčiau: išlikę ginklai iš Šioningeno vietovės Vokietijoje siekia apie 200 tūkst. metų, o kai kurie seniausi medinių smaigalių radiniai datuojami daugiau kaip 400 tūkst. metų. Tai dera su neseniai aprašytais 476 tūkst. metų senumo medienos apdirbimo įrodymais.

Naujųjų tyrimų išvadoms svarbu tai, kad medinis ginklas galėjo būti naudotas ir medžioklėje. Patys autoriai neatmeta nelaimingo atsitikimo, nors pažeidimo vieta ir reikalinga jėga juos skatina svarstyti smurtą tarp individų. Archeologai negali nustatyti, kas laikė ietį, todėl „žmogžudystė“ nebūtų įrodyta formuluotė.

Neandertaliečių biologinį ir socialinį gyvenimą papildo ir genetiniai tyrimai – anksčiau aprašytos naujos hipotezės apie jų populiacijų kaitą. Kiekviena tokia tyrimų kryptis atskleidžia kitą priešistorės aspektą.