Ukraina skelbia per mėnesį smogusi daugiau nei 30 Rusijos oro gynybos, radarų ir elektroninės kovos sistemų

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos gynybos ministerija spalio 9 dieną paskelbė rugsėjo vidutinio nuotolio smūgių rezultatų suvestinę: per mėnesį esą buvo paveikta daugiau nei 30 Rusijos oro gynybos, radiolokacijos ir elektroninės kovos priemonių, taip pat daugiau nei 40 vadaviečių. Tai nėra vien atskirų sėkmingų atakų sąrašas. Jei duomenys tikslūs, jie rodo kryptingą bandymą ardyti sistemą, kuri Rusijos užnugaryje saugo logistiką, vadovavimą ir dronų infrastruktūrą.

Oficialioje Ukrainos gynybos ministerijos suvestinėje nurodoma, kad rugsėjį taip pat smogta daugiau nei 50 sandėlių, bazių ir kitų aprūpinimo objektų bei daugiau nei 20 infrastruktūros vietų, susijusių su dronų laikymu, parengimu, gamyba ar naudojimu. Kadangi informaciją pateikia kariaujanti pusė, šių skaičių negalima laikyti nepriklausomai patvirtintu sunaikintos technikos registru. Vis dėlto pati taikinių struktūra leidžia suprasti Ukrainos strategiją.

Kodėl pirmiausia medžiojami radarai ir elektroninė kova

Oro gynybos sistema veikia ne kaip vienas raketų paleidimo įrenginys, o kaip tarpusavyje susietas jutiklių, ryšio, vadovavimo ir ugnies priemonių tinklas. Radaras aptinka taikinį, vadavietė įvertina grėsmę, o raketų ar artilerijos sistema gauna duomenis smūgiui. Elektroninės kovos priemonės papildomai slopina navigaciją ir ryšį, todėl apsunkina Ukrainos dronų veikimą.

Pažeidus radarą ar ryšio mazgą, net išlikęs paleidimo įrenginys gali matyti mažesnę oro erdvės dalį arba vėliau gauti duomenis. Todėl tokios atakos vadinamos oro gynybos slopinimu. Jų tikslas nebūtinai yra sunaikinti kiekvieną kompleksą: pakanka sukurti laikiną spragą, per kurią kiti dronai ar raketos galėtų pasiekti sandėlius, gamyklas ir logistikos centrus.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

„Google“ pristatė universalų darbo DI agentą – savarankiškai planuos ir atliks sudėtingas užduotis

3 min. skaitymo • prieš 1 val

„Anthropic“ nemokamai tikrins atvirojo kodo programas – DI ieškos pavojingų saugumo spragų

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„OpenAI“ atskleidė „netikrų fasadų“ operacijas – DI naudotas įtakai ir kibernetinėms atakoms maskuoti

Visi naujausi straipsniai →

Ukrainos ministerija taip pat skelbia, kad rugsėjį užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. smūgių taikiniams, buvusiems toliau nei 20 kilometrų nuo fronto. Atskiroje „ePoints“ programos ataskaitoje teigiama, jog taikinys, susijęs su oro gynyba, buvo pasiektas net už 552 kilometrų. Ministerijos teigimu, rezultatai registruojami DELTA kovos valdymo sistemoje ir tikrinami gynybos inovacijų klasterio „Brave1“.

Ką tai keičia fronte

Sistemingi smūgiai užnugariui verčia Rusiją rinktis, ką saugoti ribotais oro gynybos ištekliais. Kompleksą perkėlus prie naftos perdirbimo gamyklos ar karinio aerodromo, jo gali pritrūkti kitame sektoriuje. Įgulos taip pat turi dažniau keisti pozicijas, riboti radarų darbo laiką ir naudoti maskuotes, o tai mažina nuolatinį situacijos matymą.

Šis procesas glaudžiai susijęs su Ukrainos kuriamais skaitmeniniais dronų valdymo tinklais. Kuo greičiau aptiktas taikinys perduodamas smogiamajai priemonei, tuo mažiau laiko lieka radarui ar elektroninės kovos stočiai pakeisti vietą.

Tačiau skaičių nereikėtų painioti su galutiniu Rusijos oro gynybos žlugimu. „Paveiktas“ objektas nebūtinai yra visiškai sunaikintas, o dalį technikos galima suremontuoti. Svarbiausias rodiklis bus ne vien paskelbtų smūgių skaičius, bet tai, ar po jų daugėja sėkmingų atakų prieš gilesniame užnugaryje esančius objektus. Rugsėjo duomenys rodo aiškią kryptį: Ukraina mėgina ne tik pramušti gynybą pavieniais smūgiais, bet nuosekliai ardyti jos jutiklius, ryšį ir vadovavimą.