Originali redakcinė iliustracija: namų dūmų detektorius ir deganti žvakė Vėlinių laikotarpiu
Per Vėlines – 252 gaisrai per penkerius metus: ugniagesiai perspėja apie pavojų namuose
Per Vėlinių laikotarpį žmonės dažniau uždega žvakes namuose ir kapinėse. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) paskelbė skaičius, primenančius, kad ši tradicija turi ir pavojingą pusę: per penkerius metus būtent spalio 31 – lapkričio 2 dienomis gyventojų namuose ir butuose kilo 252 gaisrai. Juose žuvo trys žmonės, o dar 15 patyrė traumų. Tai penkerių metų šių trijų dienų laikotarpių statistika, o ne šiųmetinių Vėlinių gaisrų skaičius.
Spalio 30 d. paskelbtame oficialiame PAGD pranešime nurodoma, kad dažniausios tokių nelaimių priežastys siejamos su neatsargiu elgesiu su ugnimi, pašaliniais ugnies šaltiniais, krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei naudojimo pažeidimais ir gedimais. Šiuo laikotarpiu ugniagesiai taip pat 74 kartus atliko gelbėjimo darbus transporto avarijų metu.
Atvira ugnis pavojinga ne tik šalia džiovintų gėlių ar vainikų. Ant palangių ar stalų paliktos žvakės gali uždegti užuolaidas, popierines dekoracijas, servetėles ir kitus daiktus. Nedidelis liepsnos šaltinis tampa ypač rizikingas, jei namuose nėra veikiančio dūmų detektoriaus, žmonės miega arba išvyksta palikę žvakę degančią.
Kapinėse pavojų didina vėjas ir gausios degios dekoracijos: sausi lapai, spygliuočių šakos, vainikai bei dirbtinės gėlės. PAGD pataria žvakes statyti tik ant stabilaus, nedegaus paviršiaus, rinktis žibintus su dangteliais ir laikyti atokiau degias medžiagas. Verta užtikrinti, kad liepsnos nepaliestų vėjo nuverstas indas ar sujudinta šaka.
Ką ugniagesiai pataria dėl žvakių ir dekoracijų
Elektrinės LED žvakės gali būti alternatyva atvirai liepsnai namuose, ypač ten, kur yra mažų vaikų ar augintinių. Jos nesukuria degančio dagčio ir gali sumažinti užsidegimo riziką, tačiau tai nereiškia, kad visos baterijomis maitinamos dekoracijos yra visiškai nepavojingos: svarbu naudoti tvarkingus gaminius ir laikytis gamintojo nurodymų.
Tačiau pagrindinis technologinis saugiklis namuose yra autonominis dūmų detektorius. Jo paskirtis – kuo anksčiau garsiniu signalu perspėti apie kilusį gaisrą. Detektorius neužgesina liepsnos ir nepakeičia atsakingo elgesio, bet gali suteikti papildomų minučių sureaguoti, pažadinti miegančius gyventojus ir pasitraukti iš pavojingos vietos.
Dūmų detektoriai: ką privalu turėti kiekvienuose namuose
Pagal PAGD skelbiamus reikalavimus, kiekviename gyvenamojo būsto aukšte turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai minimalus skaičius. Papildomai rekomenduojama įrengti įrenginius miegamuosiuose, koridoriuose ir bendrose erdvėse prie miegamųjų; virtuvėje ar vonioje dėl garų tikimybė sulaukti klaidingo suveikimo yra didesnė.
Renkantis įrenginį, PAGD rekomenduoja tikrinti CE ženklinimą ir atitiktį EN 14604 standartui, o įrengus jį periodiškai išbandyti testavimo mygtuku. Taip pat būtina nuvalyti dulkes bei stebėti baterijos būklę. Pigu įrengti vieną signalizatorių ir apie jį pamiršti neužtenka – neveikiantis prietaisas nesuteiks laukiamo perspėjimo.
Autonominio dūmų detektoriaus nereikėtų painioti su anglies monoksido, arba smalkių, detektoriumi. Smalkės gali susidaryti netinkamai veikiančiuose degimo įrenginiuose, o įprastas dūmų jutiklis jų savaime neaptinka. Jei namuose naudojama krosnis, židinys ar kitas degimo įrenginys, papildoma anglies monoksido stebėsena gali būti svarbi, tačiau konkretų prietaisų išdėstymą reikėtų parinkti pagal gamintojo instrukcijas.
Šildymo sezono metu reikėtų nepamiršti ir techninės priežiūros. Neprižiūrėti dūmtraukiai, netvarkinga elektros instaliacija ar neteisingai naudojami šildytuvai gali sukelti gaisrą be jokios degančios šventinės žvakės. Anksčiau analizavome, kokius gaisrinės saugos patikrinimus verta atlikti turint saulės elektrinę ant stogo; panašiai svarbu rūpintis ir kita pastato infrastruktūra.
PAGD atkreipia dėmesį, kad Vėlinių savaitgalį prie kapinių padaugėja automobilių ir pėsčiųjų. Trumpėjant dienoms bei pablogėjus matomumui svarbu naudoti atšvaitus, pasirinkti saugų greitį ir vengti skubotų manevrų. Apie sezonines padangų bei važiavimo sąlygas portale jau rašėme atskirai.
Prasidėjus gaisrui pirmiausia būtina perspėti kitus, saugiai išeiti iš patalpų ir skambinti 112. Nereikėtų grįžti į dūmų apimtą būstą dėl daiktų ar bandyti gesinti ugnį, jei tai kelia pavojų gyvybei. Šiųmetis PAGD perspėjimas remiasi ilgesnio laikotarpio statistika, tačiau praktinė išvada aktuali šiandien: atsargumas su atvira liepsna ir veikiantys perspėjimo įrenginiai turi papildyti vienas kitą. Net jei namuose yra keli išmanieji jutikliai, jiems nutrūkus elektros energijos tiekimui ar išsikrovus baterijoms perspėjimas gali neveikti. Todėl patikima apsauga prasideda nuo taisyklingo montavimo, reguliaraus testavimo ir aiškaus šeimos veiksmų plano. Pravartu iš anksto žinoti, kaip greitai palikti būstą, kur susitikti lauke ir kokiu numeriu kviesti pagalbą. Ugniagesiai ypač ragina nepamiršti, kad dekoracijas ir degančias žvakes reikia palikti tik prižiūrimas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
1977 metais astronomai užfiksavo paslaptingą „Wow!“ signalą: kodėl jis iki šiol nepaaiškintas?
2Kaip buvo įveikta „Enigma“: šifravimo mašina, kurios kodai atrodė beveik neįveikiami
3NASA išbandė Mėnulio raketos variklį: 500 sekundžių ir 111 proc. galios režimas
4Pirmasis žmogaus nusileidimas Mėnulyje: kodėl „Apollo 11“ kompiuteris buvo silpnesnis už šiuolaikinę buitinę techniką?
51946 metų ENIAC svėrė dešimtis tonų: kaip atrodė vienas pirmųjų elektroninių kompiuterių?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.