Skip to content
Lenkijoje kilo konstitucinė krizė: sustabdytas Tribunolo vadovas, Tuskas žada nesitraukti

Lenkijos Konstitucinio Tribunolo pastatas Varšuvoje, archyvinė fotografija

Lenkijoje kilo konstitucinė krizė: sustabdytas Tribunolo vadovas, Tuskas žada nesitraukti

Lenkijoje spalio 30–31 dienomis paaštrėjo kova dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės. Penktadienį pranešta apie vadovo Bogdano Święczkowskio nušalinimą nuo pareigų vykdymo, o prie pastato susirinko protestuotojai ir policija. Spalio 31 dienos kreipimesi premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad vyriausybė užtikrins teismo saugumą ir darbo sąlygas. Opozicija šiuos veiksmus vadina prievartiniu institucijos perėmimu, tačiau tokia teisinė išvada nėra visuotinai nustatyta.

REKLAMA

Pasak „Reuters“, ilgiausiai Tribunole dirbanti teisėja Anna Korwin-Piotrowska pranešė sustabdžiusi ankstesnio teismo vadovo įgaliojimų vykdymą ir perėmusi vadovavimą. Prezidentas Karolis Nawrockis šį veiksmą pavadino neteisėtu. Abi pusės ginčija viena kitos argumentus, o politinis konfliktas kilo dėl jau daugelį metų besitęsiančių nesutarimų apie teisėjų skyrimo ir teismo nepriklausomumo tvarką.

Spalio 31-osios vakarą Tuskas nacionaliniame kreipimesi sakė, kad teisės viršenybę būtina užtikrinti net esant stipriam politiniam spaudimui. Jo teigimu, buvusi valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija (PiS) prisidėjo prie Tribunolo nepriklausomumo problemų. Šie teiginiai yra premjero politinė pozicija; jie nepakeičia teismo proceso ar nepriklausomo įvykio aplinkybių vertinimo.

REKLAMA

Kas iš tiesų ginčijama

Konfliktas apima kelis atskirus klausimus: kurių teisėjų paskyrimai galioja, kas gali vadovauti institucijai, kaip turi būti skelbiami jos sprendimai ir kokias pareigas turi prezidentas. Šalies vadovas atsisako pripažinti dalies naujai išrinktų teisėjų priesaiką, o valdančioji koalicija teigia, kad tokia pozicija stabdo konstitucinės sistemos atkūrimą.

Lenkijos įvykiai yra reikšmingi ir Lietuvai. Varšuva yra viena svarbiausių mūsų regiono NATO partnerių, tačiau teismo valdymo krizė savaime nereiškia, kad šalies kariuomenė ar išorinės gynybos įsipareigojimai pasikeitė. Gynybinį regiono kontekstą papildomai apžvelgėme straipsnyje apie NATO pramonės pajėgumus.

Šiuo metu tiksliausia įvykius vadinti konstitucine ir institucine krize, nurodant abiejų konfliktuojančių pusių pozicijas. Galutinį teisėtumo klausimą turės spręsti kompetentingos institucijos, o ne politiniai šūkiai.

REKLAMA

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.