Sukčiavimo operacijų banko kortelėmis vertė Lietuvoje siekė 11 mln. eurų: ką atskleidžia oficialūs duomenys?

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų išleistomis banko kortelėmis per 2026 metų pirmąjį pusmetį įvykdytų sukčiavimo operacijų vertė siekė 11,025 mln. eurų. Nors suma įspūdinga, ji neparodo nei vien Lietuvos gyventojų patirtų galutinių nuostolių, nei visų finansinių sukčiavimų masto. Oficialūs duomenys atskleidžia ir kitą svarbią tendenciją: palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sukčiavimo kortelėmis vertė sumažėjo.

Šiuos skaičius paskelbė Lietuvos bankas savo mokėjimų statistikos duomenų bazėje, atnaujintoje 2026 m. rugsėjo 11 dieną. Joje fiksuojamos tik realiai įvykdytos kortelių mokėjimo operacijos, dėl kurių pinigai buvo pervesti. Sustabdytų ar neįvykusių bandymų ši lentelė neapima. Į statistiką įtraukti ir neautorizuoti mokėjimai, ir atvejai, kai mokėtoju manipuliuota, kad jis atliktų operaciją.

Dar viena būtina išlyga: skaičiuojami Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų išleistų kortelių mokėjimai, nepriklausomai nuo to, ar kortele naudojosi Lietuvos, ar užsienio gyventojas, ir ar ji buvo panaudota Lietuvoje, ar svetur. Todėl antraštėje minima 11 mln. eurų suma nėra tikslus būtent Lietuvos rezidentų prarastų pinigų įvertis.

Ką rodo skaičiai: 11 mln. eurų ir skirtingos palyginimo kryptys

2026 m. sausio–birželio mėnesiais bendra Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų išleistomis kortelėmis atliktų mokėjimų vertė siekė 52,961 mlrd. eurų. Sukčiavimo operacijų vertė – 11,025 mln. eurų. Padalijus vieną sumą iš kitos matyti, kad sukčiavimo operacijos pagal vertę sudarė apie 0,0208 proc. visų šios kategorijos kortelių mokėjimų, arba maždaug 2,08 euro kiekvieniems 10 tūkst. eurų mokėjimų.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 29 sekundės

„Google“ skandalas Suomijoje: iškirto 330 hektarų miško, policija pradeda tyrimą

5 min. skaitymo • prieš 21 minutė

Lenkijoje aptikta nelegali karinių dronų gamyba: tarp kaltinamųjų – trys Baltarusijos piliečiai

6 min. skaitymo • prieš 21 minutė

Lenkijoje – 350 mln. zlotų kriptovaliutų skandalas: naujos kratos, o Tuskas ir prezidentas nesutaria dėl taisyklių

Visi naujausi straipsniai →

Skaičiavimai pagal Lietuvos banko viešą pusmetinę statistiką rodo du skirtingus rezultatus. Per metus, lyginant 2026 m. pirmąjį pusmetį su 2025 m. pirmuoju pusmečiu, sukčiavimo operacijų vertė sumažėjo 1,317 mln. eurų, arba apie 10,7 proc. Tačiau lyginant su 2025 m. antruoju pusmečiu, padidėjo 610 tūkst. eurų – maždaug 5,9 proc. Todėl teigti, kad kortelių sukčiavimas tiesiog nuosekliai didėja arba nuosekliai mažėja, būtų netikslu.

Svarbu ir tai, kad ši statistika nurodo apgaulingų mokėjimų vertę, o ne galutinius žmonių patirtus nuostolius po bankų atliktų grąžinimų, galimų kompensacijų ar susigrąžintų lėšų. Ji neparodo, kiek konkrečių Lietuvos piliečių nukentėjo, ir savaime neatskleidžia, kokia sukčiavimo dalis buvo susijusi su elektroninėmis parduotuvėmis, o kokia – su kitais atsiskaitymo būdais.

Be to, atskirai skelbiami kiti sukčiavimo būdai. Sukčiavimo būdu išgrynintų pinigų vertė 2026 m. pirmąjį pusmetį siekė dar 1,915 mln. eurų. Šios operacijos nepatenka į aukščiau pateiktą kortelių mokėjimų rodiklį. Jei analizuojamos abi kortelėmis susijusios kategorijos kartu, jų įvykdytų sukčiavimo operacijų vertė sudaro apie 12,94 mln. eurų, tačiau ir tai nėra visų finansinių sukčiavimų suma.

Kodėl banko kortelės vis dar tampa sukčių taikiniu ir kaip apsisaugoti?

Viena rizikos grandinių yra apgaulingos interneto parduotuvės ir suklastoti mokėjimo puslapiai. Tokiose svetainėse žmonės gali patys įvesti kortelės numerį, galiojimo datą ar saugos kodą. Kita grėsmė – piktavališkas kodas tikrose elektroninėse parduotuvėse, kur lankytojų mokėjimo duomenys gali būti perimami net jiems manant, kad apsiperka įprastoje svetainėje. Apie tokios atakos schemą „TechNaujienos.lt“ rašė anksčiau.

Ne mažiau pavojinga socialinė inžinerija. Sukčiai gali apsimesti bankų darbuotojais, pristatymo bendrovėmis ar artimaisiais, spausti skubiai patvirtinti mokėjimą arba atskleisti vienkartinį prisijungimo kodą. Šiuolaikinės technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, leidžia kurti įtikinamesnius pranešimus ir net imituoti pažįstamą balsą. Esame aptarę, kaip atpažinti tokias balsu vykdomas apgavystes.

Naudojant banko programėlę verta įjungti momentinius pranešimus apie operacijas, atidžiai perskaityti mokėjimo patvirtinimo langą ir nustatyti tinkamus kortelės ar pirkimų internetu limitus. Virtualios kortelės ir papildomos atsiskaitymų kontrolės priemonės taip pat gali padėti sumažinti riziką, nors jos neapsaugo nuo visų apgavysčių. Kortelės duomenų nereikėtų pateikti per nuorodą, gautą netikėta SMS ar žinute, net jei jos dizainas primena žinomą banką.

Pastebėjus nežinomą mokėjimą, svarbu nedelsiant susisiekti su kortelę išdavusiu banku ar kitu mokėjimo paslaugų teikėju, užblokuoti kortelę ir pranešti apie operaciją. Mokėjimo ginčijimo bei pinigų susigrąžinimo galimybės priklauso nuo konkrečių aplinkybių, todėl negalima žadėti automatinio kompensavimo kiekvienu atveju. Jeigu kartu galėjo nutekėti prisijungimo duomenys, juos būtina pakeisti ir patikrinti kitų paskyrų saugumą. Čia pateikiame septynis veiksmus po duomenų nutekėjimo.

Oficialūs skaičiai rodo svarbią, tačiau nevienareikšmę situaciją: 2026 m. pirmojo pusmečio kortelių sukčiavimo operacijų vertė buvo mažesnė nei prieš metus, bet didesnė nei praėjusį pusmetį. O vartotojams esminė išvada nesikeičia – net ir nedidelė nesąžiningų mokėjimų dalis gali reikšti milijonines sumas, todėl budrumas ir greita reakcija į įtartinas operacijas išlieka būtini.