Kodėl žmonės sapnuoja košmarus: paaiškėjo, kokią funkciją jie gali atlikti

Tyrimuose pastebėta, kad košmarai gali būti ne atsitiktinis smegenų veiklos sutrikimas. Miego metu smegenys greičiausiai simuliuoja pavojingas situacijas ir taip treniruoja žmogaus reakciją į grėsmę, stresą ar netikėtus įvykius. Skirtingose pasaulio kultūrose dažniausiai kartojasi tie patys košmarų scenarijai – persekiojimas, puolimas ar bandymas pabėgti, o tai, pasak tyrėjų, gali rodyti giliai žmogaus evoliucijoje įsišaknijusį mechanizmą.

Košmarai gali būti seniausia smegenų „treniruočių sistema“

Daugeliui žmonių košmarai asocijuojasi su nerimu, įtampa ar bloga emocine būsena. Tačiau evoliucinės biologijos specialistai vis dažniau kelia kitą versiją – žmogaus smegenys košmarus galėjo išsaugoti todėl, kad jie kažkada padėjo išgyventi.

Anot „Forbes“ analizės, šią idėją prieš daugiau nei du dešimtmečius išpopuliarino neuromokslininkas Antti Revonsuo, pasiūlęs grėsmės simuliacijos teoriją (angl. Threat Simulation Theory). Pagal ją sapnai veikia tarsi savotiškas „simuliatorius“ žmogaus nervų sistemai – miego metu smegenys imituoja pavojingas situacijas ir leidžia organizmui saugiai „išbandyti“ reakcijas į grėsmę.

Mokslininkų teigimu, toks mechanizmas galėjo susiformuoti dar priešistoriniais laikais, kai žmonėms nuolat pavojų kėlė plėšrūnai, grėsė badmetis ar kitų grupių išpuoliai. O smegenys, gebančios repetuoti pabėgimą ar grėsmės atpažinimą, galėjo suteikti realų išgyvenimo pranašumą.

Būtent todėl dažniausi košmarų scenarijai iki šiol išlieka stebėtinai panašūs visame pasaulyje. Tik šiandien juos sukelia finansinis stresas, darbinė įtampa ar nuolatinis informacijos srautas.

Žmonės dažnai sapnuoja, kad juos kažkas vejasi, puola arba kad jie negali pabėgti. O būtent tai rodo, kad košmarai turi evoliucinę kilmę.

Kas vyksta smegenyse košmaro metu?

Mokslininkai teigia, kad košmarai dažniausiai pasireiškia REM miego fazėje – tai etapas, kai smegenų aktyvumas tampa itin intensyvus. Tyrėjai aiškina, kad būtent dėl to košmarai atrodo tokie tikroviški.

Organizmas į sapnuose vykstančius įvykius gali reaguoti beveik taip pat, kaip į realų pavojų: padažnėja pulsas, suaktyvėja kvėpavimas, žmogus pabunda apimtas stipraus nerimo.

Kodėl vieni žmonės košmarus sapnuoja dažniau?

Tyrimai rodo, kad polinkis į košmarus gali būti iš dalies paveldimas. Analizuojant dešimčių tūkstančių žmonių duomenis pastebėta, kad genetika gali lemti reikšmingą dalį skirtumų tarp žmonių, kurie košmarus sapnuoja retai, ir tų, kurie su jais susiduria nuolat.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl žmonės sapnuoja kritimą ir ką apie tai sako mokslas?

Visgi dažnus košmarus patiriantys žmonės nebūtinai turi „silpnesnes“ smegenis. Kai kurie tyrimai netgi rodo priešingą tendenciją – jų smegenys gali būti jautresnės aplinkos grėsmėms ir aktyviau jas analizuoja.

Nors košmarai dažniausiai vertinami neigiamai, evoliucinės biologijos specialistai siūlo į juos pažvelgti kitaip. Jų teigimu, bent dalis košmarų gali būti ne „klaida“, o sena biologinė sistema, kuri iki šiol bando padėti žmogui pasirengti pavojui.

Tai nereiškia, kad nuolat pasikartojantys ar su traumomis susiję košmarai neturėtų kelti dėmesio. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad pats košmarų egzistavimas jau šimtus tūkstančių metų greičiausiai nėra atsitiktinis.

Nepaisant to, kita dalis tyrimų košmarus analizuoja ieškodami kitų priežasčių. O jos, kaip anksčiau rašėme, gali būti ir kiek netikėtos, pavyzdžiui, susijusios su dažnu sūrio vartojimu.

Plačiau apie tai: Sapnuojate košmarus? Sūris gali būti priežastis, teigia mokslininkai