Skip to content
Patikimo kolegos žinutė gali būti spąstai: „Google“ atskleidė Rusijos šnipų grandinę

DI sukurta iliustracija.

Patikimo kolegos žinutė gali būti spąstai: „Google“ atskleidė Rusijos šnipų grandinę

Pavogtas organizacijos darbuotojų sąrašas gali tapti įrankiu įsilaužti į kitą įstaigą. Lapkričio 17 d. „Google Threat Intelligence Group“ ir „Mandiant“ paskelbė tyrimą, kuriame atsekama tokia su Rusija siejamos grupės „COLD RELIC“ veikla. Užpuolikai naudojosi ankstesnės aukos kontaktais ir susirašinėjimo kontekstu, kad naujai aukai atrodytų kaip pažįstami kolegos.

REKLAMA
Kompiuteris, saugumo raktas ir simbolinės suklastotų kontaktų kortelės
DI sukurta iliustracija.

Tyrėjai susiejo dvi JAV organizacijas palietusius incidentus: vieną 2025 m. pabaigoje, kitą 2026-aisiais. Antrojoje atakoje bendravimas prasidėjo šifruotų žinučių programėlėje. Prisistatęs ankstesnės organizacijos darbuotoju, užpuolikas sukūrė įtikinamą pokalbio kontekstą ir vėliau pateikė prisijungimo duomenis vagiančią nuorodą.

Ši nauja ataskaita neįvardija Lietuvos organizacijų kaip konkrečių aprašytų incidentų aukų. Tačiau jos tema aktuali įstaigoms, kurios dirba tarptautiniuose profesiniuose tinkluose: pažįstamas vardas, tinkama tema ir tikros bendradarbiavimo detalės nebūtinai patvirtina rašančio žmogaus tapatybę. Nutekėjus vieno partnerio informacijai, rizika gali pasiekti ir jo kontaktus.

REKLAMA

Šifruotas pokalbis nepatvirtina pašnekovo tapatybės

Šifravimas apsaugo perduodamo turinio konfidencialumą, bet pats savaime neįrodo, kas valdo paskyrą. Jei nusikaltėlis prisistato kolega ir žino tikrą projektą, žinutė gali atrodyti gerokai įtikinamiau už masiškai siunčiamą laišką su akivaizdžiomis kalbos klaidomis. Šioje situacijoje svarbiausias patikrinimas yra pats siuntėjas.

Grupė anksčiau buvo žinoma „COLDRIVER“, „Callisto“ ir „Star Blizzard“ vardais. JAV Teisingumo departamentas ankstesniame pranešime ją siejo su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos 18-uoju centru. Tąkart institucija pranešė apie 41 domeno perėmimo teisinį pagrindą, o „Microsoft“ lygiagrečiai ėmėsi civilinių veiksmų dėl dar 66 domenų.

JAV institucijos aprašytoje veikloje tarp taikinių buvo valstybės tarnautojai, gynybos rangovai ir kiti jautrią informaciją galintys turėti žmonės. „Microsoft“ taip pat buvo fiksavusi bandymus atakuoti daugiau kaip 30 pilietinės visuomenės organizacijų. Šie ankstesni duomenys padeda suprasti grupės taikinių ratą, bet nėra naujų šios savaitės nukentėjusiųjų sąrašas.

REKLAMA

Dabartinio tyrimo išskirtinumas – ryšys tarp įsilaužimų. Pirmojoje organizacijoje surinkta informacija naudojama kaip priemonė pasiekti antrąją. Tai leidžia sukčiui kalbėti apie tikrus žmones ar dokumentus, nors jo siunčiama prisijungimo užklausa yra netikra. Profesionaliai atrodantis pokalbis tokiu atveju tampa atakos dalimi.

Praktinis pavyzdys būtų netikėtas prašymas atidaryti bendrą dokumentą, atsiųstas žmogaus, su kuriuo įstaiga jau bendradarbiauja. Toks prašymas savaime neįrodo atakos. Tačiau jei jam reikia naujai prisijungti, patvirtinti neinicijuotą užklausą ar pridėti įrenginį, verta sustoti ir susisiekti anksčiau žinomu, savarankiškai pasirinktu kanalu.

Vien naujo slaptažodžio gali nepakakti

„Mandiant“ nustatė, kad užpuolikai įtraukdavo savo prisijungimo priemones ir išlaikydavo prieigą. Vienu aprašytu atveju aukos pakeitė slaptažodžius, tačiau neatšaukė visų aktyvių sesijų. Tyrėjai todėl pabrėžia būtinybę tikrinti visą paskyros prieigą: sesijas, prijungtas programas, autentifikavimo įrenginius ir nepažįstamus prisijungimo raktus.

REKLAMA

Tai nereiškia, kad papildomas autentifikavimas bevertis. Skiriasi jo įgyvendinimas ir tai, kas gali pridėti naują prisijungimo būdą. Saugumo komandai svarbu turėti aiškią procedūrą, pagal kurią nauja administratoriaus autentifikavimo priemonė būtų patikrinta, o įtartinas jos atsiradimas nepraslystų nepastebėtas.

„Google Workspace“ dokumentacijoje apie valstybės remiamų atakų perspėjimus paaiškinama ir kita svarbi skirtis: įspėjimas apie bandymą atakuoti dar nėra patvirtinimas, kad paskyra jau perimta. „Google“ nurodo, kad gali pasitaikyti klaidingų perspėjimų, tačiau gavus tokį pranešimą reikia imtis paskyros apsaugos veiksmų.

Organizacijai naudinga iš anksto numatyti, kas tokį pranešimą gauna ir kas tikrina incidentą. Darbuotojui neturėtų tekti pačiam nuspręsti, ar įtartiną autentifikavimo užklausą tiesiog atmesti, ar apie ją informuoti. Aiškus pranešimo kanalas padeda saugumo komandai susieti kelis silpnus signalus, kurie atskirai gali atrodyti nereikšmingi.

Technologinės gynybos priemonės taip pat keičiasi. Jau rašėme apie DI naudojimą NATO kibernetinio saugumo darbuose. Vis dėlto nauja „COLD RELIC“ analizė primena, kad organizacijos apsauga priklauso ir nuo kasdienių tapatybės patikrinimo procedūrų, prieigos teisių bei gebėjimo po incidento pašalinti visus likusius prisijungimo kelius.

Lietuvos įmonėms ypač svarbu, kad partnerio paskyros kompromitavimas gali paveikti ir jų darbuotojus. Todėl neįprastą prašymą verta vertinti pagal jo turinį ir veiksmą, kurį prašoma atlikti, o ne vien pagal pažįstamą vardą ekrane.

Įtarimą taip pat verta perduoti partnerio organizacijai per jos oficialiai skelbiamus kontaktus. Taip galima patikrinti ne tik gautą žinutę, bet ir perspėti apie galimą apsimetimą. Vien susirašinėjimo tęsimas su ta pačia įtartina paskyra nepriklausomo patvirtinimo nesuteikia.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.