Dalyviai galės teikti pasiūlymą be subsidijos arba prašyti paramos. Pirmiausia vertinami aukciono pasiūlymai, pagal kuriuos už teisę vystyti projektą mokama valstybei. Subsidijos prašančių paraiškų konkurse pirmenybę suteikia mažesnis paramos poreikis, jei tenkinamos kitos sąlygos.
Tokiu būdu siekiama patikrinti, kiek paramos rinkai iš tiesų reikia. Didžiausia galima suma yra konkurso riba, o ne iš anksto kiekvienam dalyviui pažadėtas mokėjimas. Galutinis pasirinkimas priklausys nuo pateiktų pasiūlymų ir jų atitikties nustatytiems kriterijams.
RVO taip pat reikalauja projekto ekonominių skaičiavimų. Juose turi būti įvertintos sąnaudos bei pajamos per veiklos laikotarpį. Leidimas negali remtis vien patraukliu pažadu apie mažą kainą, jeigu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad vėjo parkas bus ekonomiškai gyvybingas.
Tai svarbi aukcionų savybė: žemiausias pasiūlymas naudingas tik tada, kai projektą įmanoma įgyvendinti. Jei vystytojas neįvertina finansavimo, įrangos ar infrastruktūros kainos, iš pirmo žvilgsnio pigus pasiūlymas vėliau gali virsti vėlavimu. Todėl konkursas apima ir gebėjimo įgyvendinti projektą vertinimą.
Kaina apima ir tinklą, saugumą bei gamybos ribojimus
Birželį RVO paaiškino, kodėl abiejų parkų bendras paramos biudžetas buvo padidintas iki 9,456 mlrd. eurų. Viena priežasčių – numatomas elektros gamintojų dalyvavimas apmokant aukštos įtampos tinklo sąnaudas, kuris gali pakeisti projekto ekonomiką.
Tame paaiškinime didžiausi pasiūlymo dydžiai padidinti iki 0,117 euro už kilovatvalandę „Gamma-A“ ir 0,116 euro „Gamma-B“ atveju. Šių skaičių negalima skaityti kaip būsimo universalaus tarifo visiems Nyderlandų ar Lietuvos buitiniams vartotojams. Jie priklauso konkrečiam projektų konkurso mechanizmui.
Parkų sąlygose numatyta ir kibernetinio saugumo dalis: jų valdymas turi vykti Europos ekonominėje erdvėje. RVO taip pat aprašo turbinų stabdymą masinės paukščių migracijos metu pagal prognozavimo modelį. Tokie reikalavimai primena, kad projektas vertinamas plačiau nei vien pagal sumontuotą galią.
Programinės įrangos ir valdymo kontrolės klausimai aktualūs visam Europos vėjo sektoriui. Apie juos kalbama ir „Vestas“ raginime griežčiau tikrinti kinišką programinę įrangą vėjo elektrinėse. Gamintojo pasiūlymai bei konkretaus Nyderlandų konkurso sąlygos yra skirtingi dokumentai, tačiau abu liečia infrastruktūros valdymo patikimumą.
Lietuvos diskusijoms apie energetikos investicijas šis pavyzdys suteikia konkretų palyginimo tašką. Didelis projektas turi suderinti įrangos kainą, prijungimą prie tinklo, finansavimo sąlygas ir ilgalaikes pajamas. Vien įvardyti gigavatus nepakanka, kad būtų aiški visa jo ekonominė vertė.
Šiuo metu Europoje kartu siekiama spartinti elektros tinklų plėtros leidimų išdavimą. Nauja gamyba ir tinklo infrastruktūra turi būti planuojamos kartu, nes pagamintai elektrai reikės pasiekti vartotojus. Paramos patvirtinimas pats savaime nepastato nei turbinų, nei prijungimo infrastruktūros.
Artimiausias konkretus etapas bus konkurso dalyvių pasiūlymai. Jie parodys, ar patvirtintos sąlygos pakankamai patrauklios projektams plėtoti ir kokio paramos dydžio prašo rinka. Iki tol 9,5 mlrd. eurų suma apibūdina leidžiamą schemos mastą, o ne jau įvykusį visos sumos išmokėjimą.
Leidimas taikyti valstybės pagalbą taip pat nepasirenka turbinų gamintojo ir nenustato galutinio rangovų sąrašo. Šie sprendimai priklausys nuo projektų vykdytojų ir taikomų konkurso sąlygų. Todėl būsimos tiekimo grandinės sudėtis dar yra atskiras įgyvendinimo klausimas.