Photo by <a href="https://unsplash.com/@peter_oslanec?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Peter Oslanec</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Unsplash</a>
Kavos tirščiai gali tapti biodegalais: mokslininkai rado būdą panaudoti kasdienes atliekas
Po rytinės kavos likę tirščiai mokslininkams gali būti ne atlieka, o vertinga pramoninė žaliava. Ispanijos Roviros ir Virgilijaus universiteto tyrėjai išbandė būdą efektyviau išgauti aliejų iš panaudotų kavos tirščių ir kartu išsaugoti likusią biomasę tolimesniam panaudojimui. Apie lapkričio 14 dieną aptartą darbą skelbiama kaip apie žingsnį tvaresnės biodegalų gamybos link.

Naudoti kavos tirščiai visame pasaulyje susidaro milijonais tonų, tačiau didelė jų dalis tiesiog išmetama. Tyrėjai siekia pakeisti šį procesą taip, kad tirščiuose esantys riebalai taptų žaliava biodyzelino gamybai. Tam svarbu ne tik išgauti kuo daugiau aliejaus, bet ir nepažeisti likusios medžiagos, kuri galėtų būti naudinga kitų chemikalų ar kuro rūšių gamyboje.
Ką parodė tyrimai ir bandymai?
Tradiciškai vienos medžiagos atgavimas gali sugadinti likusias žaliavos savybes. Naujo metodo stiprybė – bandymas optimizuoti visą išteklių panaudojimo grandinę, o ne tik vieną jo dalį. Tokia strategija vadinama žiedinės ekonomikos principu: atliekų srautas suskaidomas į kelis potencialiai vertingus produktus, siekiant, kad kuo mažiau medžiagos liktų nepanaudota.
Tačiau nereikėtų įsivaizduoti, kad pakanka kavos tirščius supilti į automobilio baką. Tarp laboratorinio aliejaus išgavimo ir degalų, kurie atitinka komercinius kokybės standartus, yra daug technologinių žingsnių. Reikia įvertinti valymo, perdirbimo, logistikos ir energijos sąnaudas. Jei jos viršytų galimą naudą, procesas nebūtinai būtų ekonomiškai ar ekologiškai prasmingas.
Kodėl tai aktualu Lietuvai?
Šio metodo perspektyva priklauso nuo to, kiek koncentruotos atliekos gali būti surenkamos. Kavos gamybos įmonės, viešbučiai ir maitinimo tinklai gali sukaupti didelius, gana vienodos sudėties tirščių kiekius. Būtent tokiose vietose žaliavos surinkimas gali būti paprastesnis nei iš daugybės pavienių namų ūkių. Todėl tikėtini pirmieji praktiniai bandymai pramoniniuose procesuose.
Lietuvai ši istorija aktuali dėl maisto atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos plėtros. Ji papildo mūsų aprašytą vandens baterijų tyrimą: abiem atvejais mokslininkai ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo įprastų iškastinių ar sunkiai išgaunamų medžiagų. Vis dėlto komercinis mastas dar nėra patvirtintas.
Atliekų pavertimas degalų žaliava nėra visiškai nauja idėja, tačiau jos ekonominį patrauklumą dažnai riboja surinkimo ir perdirbimo kaštai. Kavos tirščiai turi privalumų, nes susidaro nuolat ir panašiose vietose, tačiau jų sudėtis gali skirtis pagal kavos rūšį ir paruošimo būdą. Pramoniniu mastu reikėtų pastovios žaliavos kokybės, todėl procesų standartizavimas būtų vienas svarbiausių praktinių uždavinių.
Didelę reikšmę turėtų ir energijos balansas. Jeigu tirščius reikia intensyviai džiovinti, vežti dideliais atstumais ar apdoroti daug energijos naudojančiomis cheminėmis medžiagomis, dalis potencialios aplinkosauginės naudos gali sumažėti. Todėl mokslininkams svarbu vertinti visą grandinę nuo atliekų surinkimo iki galutinio kuro, o ne tik laboratorijoje išgauto aliejaus kiekį. Tokia analizė leistų palyginti metodą su kitomis atliekų tvarkymo alternatyvomis.
Jau dabar kai kurie kavos tirščių panaudojimo projektai orientuojasi į trąšas, kompostą ar medžiagų gamybą. Naujas tyrimas išplečia galimų produktų spektrą, tačiau nebūtinai reiškia, kad biodegalai visada bus geriausias pasirinkimas. Regionuose, kur tirščių surenkama mažai, paprastesnis panaudojimas gali būti racionalesnis. Kitose vietose, kur susidaro dideli koncentruoti srautai, sudėtingesnis perdirbimas gali būti ekonomiškai patrauklesnis.
Lietuvos miestams tai gali būti įdomi idėja bendradarbiaujant su kavinėmis, maisto pramone ir atliekų perdirbėjais. Tačiau prieš investuojant į tokią įrangą reikėtų įvertinti žaliavos kiekius ir stabilų tiekimą. Pradėti galėtų padėti nedideli bandomieji projektai, kuriuose būtų aiškiai matuojamos realios sąnaudos, išgauto produkto kokybė ir jo panaudojimo galimybės. Be tokių duomenų sunku spręsti, ar technologija tiktų konkrečiai rinkai.
Šios istorijos patrauklumas slypi kasdienio daikto ir aukštųjų technologijų kontraste. Kavos tirščiai atrodo nereikšmingi, bet jų cheminė sudėtis leidžia tyrinėti kelis panaudojimo būdus. Svarbu nepristatyti laboratorinio metodo kaip jau veikiančios didžiulės degalų gamyklos. Tik pramoninių bandymų rezultatai parodys, kiek iš tiesų galima sumažinti atliekų kiekį ir ar išgauta medžiaga gali konkuruoti su kitais energijos šaltiniais.
Jeigu technologija ateityje pasiektų komercinį mastą, būtų svarbu aiškiai atskirti žaliavos tiekėją nuo galutinio degalų gamintojo. Kavinėms gali būti patogu tiesiog surinkti ir atiduoti tirščius, o sudėtingiausi cheminiai procesai vyktų specializuotose gamyklose. Toks modelis sumažintų įrangos poreikį mažam verslui, tačiau reikalautų efektyvios surinkimo logistikos. Mokslininkų metodas galėtų būti viena dėlionės dalis, bet pati atliekų vertės grandinė turėtų būti pagrįsta realiais ekonominiais skaičiavimais ir aplinkosaugos vertinimu.
Šaltinis: pirminis pranešimas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkų proveržis: vandens baterija po tūkstančių įkrovimų beveik neprarado talpos
2Europoje įsilaužėliai atakuoja parduotuvių šaldytuvus: perspėjama apie maisto nuostolius
3Nuo lapkričio pasikeitė siuntų iš Kinijos apmokestinimas: ką turi žinoti pirkėjai
4DI startuolis pritraukė 1 mlrd. dolerių: vienam tyrėjui žada šimtų agentų pagalbą
5Pasaulinis „Microsoft 365“ sutrikimas: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir kitos paslaugos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.