Skip to content
Jaunos smegenų ląstelės padėjo pelėms geriau atsiminti sutiktas peles

DI sukurta iliustracija.

Jaunos smegenų ląstelės padėjo pelėms geriau atsiminti sutiktas peles

Kelių savaičių amžiaus neuronai gali turėti savitą vaidmenį atsimenant ankstesnius susitikimus. Lapkričio 18 d. „Nature Neuroscience“ paskelbtame tyrime padidinus tam tikrą jaunų hipokampo neuronų grupę, pelės geriau įtvirtino socialinius prisiminimus. Vyresnių, aštuonių savaičių ląstelių pagausinimas tokio pat rezultato nedavė.

REKLAMA
Dvi laboratorinės pelės prie skaidrios stebėjimo pertvaros
DI sukurta iliustracija.

Komanda tyrė suaugusiame organizme atsirandančias hipokampo dantytojo vingio granuliuotąsias ląsteles. Keturių savaičių neuronai dar laikomi nesubrendusiais. Eksperimentas siekė išsiaiškinti ne tik tai, ar jų skaičiaus pakeitimas veikia atmintį, bet ir kokie nervinių grandinių pokyčiai su tuo susiję.

Rezultatuose išryškėjo sustiprėjęs slopinamųjų neuronų įtraukimas į hipokampo CA3 ir CA2 grandines. Mokslininkai taip pat fiksavo su atminties įtvirtinimu siejamų trumpų elektrinio aktyvumo pliūpsnių pokyčius. Tai rodo, kad jaunų ląstelių nauda gali būti susijusi su tikslesniu signalų reguliavimu.

REKLAMA

Bandymas atliktas su pelėmis. Jis neparodo, kad tokia pati intervencija būtų saugi ar veiksminga žmogui, ir nesiūlo jau parengto atminties gerinimo gydymo.

Ar pelė prisimena, ką jau buvo sutikusi

„Mass General Brigham“ tyrimo paaiškinime aprašoma, kad komanda genetiniu metodu padidino konkrečią jaunų ląstelių grupę. Darbą atliko su šia institucija, Harvardo kamieninių ląstelių institutu ir „Broad Institute“ susiję mokslininkai.

Gyvūnams buvo sudaromos sąlygos atskirti anksčiau sutiktą pelę nuo nepažįstamos. Tyrėjus ypač domino situacija, kai ankstesnė socialinė patirtis galėjo trukdyti susiformuoti naujesniam prisiminimui. Daugiau jaunų neuronų turėjusios pelės tokiomis sąlygomis geriau atskyrė pažįstamą gyvūną.

REKLAMA

Šis bandymas nėra žmonių veidų ar vardų atminties testas. Vis dėlto jis suteikia kontroliuojamą būdą nagrinėti bendresnį klausimą: kaip smegenys atskiria panašias patirtis, kad vienas prisiminimas netrukdytų kitam. Gyvūnų elgsenos stebėjimas čia siejamas su konkrečių nervinių grandinių matavimais.

Tyrėjų paaiškinime siūloma, kad ilgiau išliekantis neuronų nesubrendimas galėtų padėti išlaikyti grandinių lankstumą. Tai mechanizmo hipotezė, kurią dar reikia tikrinti žmonių smegenų kontekste. Ji nėra įrodymas, kad kuo daugiau nesubrendusių ląstelių, tuo geresni visi pažintiniai gebėjimai.

Slopinamasis signalas taip pat nėra tiesiog „blogai veikiantis“ ar išjungtas neuronas. Nervinių grandinių veikla remiasi skirtingų signalų derinimu. Eksperimento vertė – bandymas parodyti, kokioje grandinės vietoje reguliavimas susijęs su aiškesniu prisiminimo įtvirtinimu.

REKLAMA

Naujos ląstelės turi įsilieti į veikiančią grandinę

JAV Nacionalinio neurologinių ligų ir insulto instituto paaiškinime primenama, kad neurono atsiradimas yra tik jo vystymosi pradžia. Ląstelės specializuojasi, pasiekia reikiamas vietas ir tampa nervinių tinklų dalimi. Vien suskaičiuoti ląsteles nepakanka jų funkcijai suprasti.

Institutas taip pat pažymi, kad dėl naujų neuronų susidarymo apimties ir dažnio smegenyse mokslininkai dar diskutuoja. Didžioji dalis neuronų atsiranda ankstyvoje raidoje, tačiau suaugusio organizmo neurogenezės tyrimai padeda nagrinėti likusį smegenų plastiškumą. Skirtingų rūšių rezultatus svarbu vertinti jų biologiniame kontekste.

Neuronai informaciją perduoda per tarpusavio ryšius. Instituto smegenų veiklos vadove aprašoma, kaip signalai priimami dendritais ir perduodami aksonais kitoms ląstelėms. Atminties tyrimuose todėl svarbu ne vien atskiras neuronas, bet ir tai, kur bei kaip jis įsijungia į grandinę.

Naujasis eksperimentas šį klausimą susieja su ląstelės amžiumi. Keturias savaites gyvuojanti ląstelė ir subrendęs neuronas gali prisidėti skirtingai, nors abu priklauso tai pačiai plačiai ląstelių kategorijai. Tai skatina tyrėjus tiksliau apibrėžti, kurią vystymosi stadiją jie keičia. Skirtingo amžiaus ląstelių palyginimas leidžia nagrinėti brandos stadijos vaidmenį, o ne vien bendrą neuronų skaičiaus padidėjimą.

Smegenų tyrimuose skirtingi metodai atskleidžia skirtingus procesus. Anksčiau aprašėme bandymą pasitelkti DI smegenų skysčių judėjimui įvertinti. Dabartinis darbas nagrinėja nervinių grandinių ir socialinės atminties ryšį, todėl šių dviejų procesų nereikėtų laikyti tuo pačiu atradimu.

Skaitytojui svarbiausia šio tyrimo mintis nėra pažadas atsiminti visus sutiktus žmones. Mokslininkai parodė konkretų pelių atminties reguliavimo mechanizmą, kurį galima tikrinti tolesniuose darbuose. Toks mechanizmo nustatymas padeda formuluoti tikslesnes hipotezes ir pasirinkti, ką matuoti kituose eksperimentuose.

Kelias nuo šio rezultato iki galimo medicininio pritaikymo dar reikalautų kitokių tyrimų. Reikėtų nustatyti, ar panaši grandinė veikia žmonėms, kaip ją būtų galima saugiai paveikti ir ar pokytis pagerintų realius kasdienius gebėjimus, nesukeldamas kitų nepageidaujamų padarinių.

Dar vienas svarbus klausimas – ar poveikis išlieka skirtingomis bandymo sąlygomis. Gebėjimas atskirti dvi peles konkrečiame eksperimente neapima visų atminties rūšių. Todėl būsimi tyrimai turėtų tikrinti ne tik palankų rezultatą, bet ir jo trukmę, ribas bei ryšį su kitais gyvūno elgsenos pokyčiais.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.