DI sukurta iliustracija.
Alzheimerio požymių paieška: kraujo tyrimai prilygo smegenų skysčio testams
Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti su Alzheimerio liga susijusią amiloido patologiją panašiai tiksliai kaip smegenų skysčio testai. Tokią išvadą pateikia lapkričio 18 d. žurnale „Nature Aging“ paskelbtas tyrimas, kuriame lyginti „Lumipulse“ platformoje matuojami kraujo ir reguliavimo institucijų patvirtinti smegenų skysčio biomarkeriai.

Analizuotos trys grupės: 129 atminties klinikos pacientai, 220 pirminės sveikatos priežiūros dalyvių ir 165 mokslinės kohortos dalyviai. Iš viso tai 514 žmonių. Palyginimo atskaitos taškas buvo amiloido PET tyrimo vaizdų vertinimas.
Taikant vieną ribinę reikšmę, kraujo p-tau217 testo tikslumas skirtingose grupėse siekė 83–91 proc., o p-tau217 ir beta amiloido 42 santykio – 83–92 proc. Smegenų skysčio testų tikslumas buvo 88–90 proc. Autoriai nenustatė statistiškai reikšmingo šių palyginimų skirtumo.
Svarbiausia taikymo riba – išvada skirta simptomų turintiems asmenims. Tyrimas nesuteikia pagrindo visus sveikus žmones tikrinti vienu kraujo testu ar iš jo rezultato nustatyti, kada konkrečiam žmogui prasidės atminties sutrikimai.
Mažesnė procedūros našta, bet ne diagnozė iš vieno skaičiaus
Smegenų skysčio mėginys paimamas atliekant juosmeninę punkciją. Kraujo mėginiui tokios procedūros nereikia, todėl patikimas kraujo biomarkeris galėtų supaprastinti dalį ištyrimo. Vis dėlto paprastesnis mėginio paėmimas ir paprastas rezultato aiškinimas nėra tas pats dalykas.
JAV Maisto ir vaistų administracija dar 2025 m. leido rinkai pateikti „Lumipulse G pTau217/β-Amyloid 1-42 Plasma Ratio“ testą. Jis skirtas padėti tirti 55 metų ir vyresnius žmones, kuriems pasireiškia ligos požymių bei simptomų. Tai ankstesnis reguliacinis sprendimas, o ne šiandien paskelbtos publikacijos naujiena.
FDA pabrėžia, kad rezultatas turi būti vertinamas kartu su kita klinikine informacija. Testas nėra skirtas visuotinei patikrai ar savarankiškai diagnozei. Klaidingai teigiamas arba klaidingai neigiamas atsakymas gali nukreipti ištyrimą netinkama kryptimi, todėl klinikinis kontekstas išlieka būtinas.
Pats testas matuoja baltymų žymenis ir jų santykį. Jis nefotografuoja smegenų ir tiesiogiai neįvertina, kaip žmogus prisimena įvykius ar susitvarko su kasdienėmis užduotimis. Biomarkerio rezultatas padeda atsakyti į biologinį klausimą, tačiau nėra visas paciento būklės aprašymas.
Skaičius „90 proc.“ taip pat nėra pažadas kiekvienam atskiram žmogui. Jis aprašo tyrimo rezultatų atitiktį pasirinktai atskaitai konkrečioje tirtoje grupėje. Praktikoje svarbu, kokiems pacientams testas taikomas ir kaip interpretuojamas neaiškus ar su kitais duomenimis nesutampantis rezultatas.
Atminties sutrikimų priežastys gali būti skirtingos
JAV Nacionalinis senėjimo institutas aiškina, kad vertindami galimą Alzheimerio ligą gydytojai atsižvelgia į simptomus, kasdienę veiklą, sveikatos istoriją ir vartojamus vaistus. Taikomi atminties, dėmesio, kalbos bei kitų pažintinių gebėjimų testai.
Papildomi laboratoriniai ar vaizdiniai tyrimai gali padėti patikrinti kitas simptomų priežastis. Tarp jų institutas mini miego sutrikimus, vaistų poveikį, infekcijas ir kitas neurologines ar sveikatos problemas. Dalis tokių būklių gali būti gydomos, todėl vienas biomarkeris neturėtų užgožti platesnio ištyrimo.
Gydytojui kartais svarbi ir pokyčių eiga. Vienkartinis rezultatas pateikia informaciją apie konkretų momentą, o pokalbis su pacientu bei artimaisiais gali padėti suprasti, kada ir kaip pasikeitė kasdieniai gebėjimai. Šių skirtingų informacijos rūšių sujungimas yra diagnostikos dalis.
Naujasis kraujo testų palyginimas skiriasi nuo anksčiau aptarto smegenų aktyvumo tyrimo, nagrinėjusio būsimo pažintinių funkcijų silpnėjimo riziką. Vienas darbas vertina biologinės patologijos nustatymą, kitas – smegenų veiklos požymių ryšį su vėlesniais pokyčiais. Tai skirtingi klausimai.
Lietuvos pacientams šios savaitės rezultatai svarbūs kaip diagnostikos technologijų pažanga. Tačiau iš publikacijos negalima spręsti apie konkretaus testo kainą, kompensavimą ar prieinamumą Lietuvos gydymo įstaigose. Tokios sąlygos turi būti tikrinamos atskirai pagal vietos klinikinę praktiką.
Taip pat negalima visų komercinių kraujo tyrimų laikyti lygiaverčiais. Publikacijoje nagrinėti konkretūs biomarkeriai ir konkreti matavimo platforma. Kito laboratorinio metodo pavadinime pavartotas žodis „Alzheimeris“ savaime nesuteikia jam tų pačių čia parodytų rezultatų.
Praktinė pažangos kryptis aiški: mažiau sudėtingų procedūrų ten, kur patikimas kraujo tyrimas suteikia pakankamai naudingos informacijos. Tačiau sprendimas, kokio ištyrimo reikia simptomų turinčiam žmogui, turi remtis visa jo situacija, o ne vien perskaityta naujiena ar atskiru laboratoriniu rodikliu.
Be to, procentai turi būti siejami su tuo, kas buvo lyginama. Atitiktis amiloido PET rezultatui ir gebėjimas paaiškinti visas žmogaus atminties problemas nėra tas pats vertinimas. Tyrimo stiprybė yra konkretus laboratorinių metodų palyginimas, todėl jo išvadą tiksliausia taikyti būtent šiam klausimui.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
NASA ruošia gama spindulių teleskopą: jis tirs, kur Visatoje susidaro ir išnyksta antimedžiaga
2NASA ir Europa parengė „Sentinel-6B“: palydovas taps pasauliniu jūros lygio matavimų etalonu
3NASA „Roman“ teleskopo instrumentus suderino itin tiksliai: prasideda naujas patikrų etapas
4JT paskelbė naują DI klimato susitarimą: dėmesio centre – duomenų centrų energija ir vanduo
5NASA Marse aptiko šviesias uolienas, galinčias išsaugoti senovinės gyvybės pėdsakus
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.