Asociatyvi DI generuota iliustracija.
DI padėjo aklam žmogui tiksliau suvokti šviesos formas: mokslininkai išbandė smegenų implantą
Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje tyrėjai su kolegomis pademonstravo, kaip dirbtinis intelektas gali tiksliau prognozuoti žmogaus smegenų reakciją į elektrinius signalus, perduodamus per eksperimentinį regos implantą. Apie tyrimą pranešta lapkričio 12 dieną. Tai žingsnis kuriant regos protezus žmonėms, kurie dėl ligų ar traumų nebegali matyti, tačiau kalbėti apie visišką regėjimo atkūrimą dar būtų per anksti.

Tyrime dalyvavo 27 metų vyras, regėjimą praradęs po trauminio smegenų sužalojimo. Jo regos žievėje laikinai buvo įrengtas 96 elektrodų implantas. Elektrodams siunčiant elektrinius impulsus tiriamasis jautė vadinamuosius fosfenus – šviesos taškus, blyksnius ar formas, nors tikro vaizdo akimis nematė. Tokie pojūčiai yra svarbi eksperimentinių regos protezų prielaida, tačiau juos sudėtinga tiksliai suvaldyti.
Ką parodė tyrimai ir bandymai?
Mokslininkų problema buvo ne vien sukelti blyksnį, o numatyti, ką žmogus pajus įjungus skirtingas elektrodų kombinacijas. Regos žievės reakcijos ne visada vienodos, todėl vien fizinių elektrodų padėčių nepakanka. Tyrėjai apmokė giluminio mokymosi modelį prognozuoti, kaip individualios smegenys atsakys į stimuliaciją. Tai leido geriau parinkti impulsų parametrus ir suprasti, kokius vaizdinius pojūčius pacientas gali patirti.
Svarbi išlyga: tiriamasis nepradėjo matyti aplinkos taip, kaip ją mato sveikas žmogus. Regos protezų tikslas kol kas kur kas kuklesnis – išmokti generuoti patikimus erdvinius pojūčius, kurie ateityje galėtų padėti orientuotis ar atpažinti paprastas formas. Tik po daug didesnių klinikinių tyrimų būtų galima spręsti apie realų tokių sistemų saugumą ir naudą kasdieniam gyvenimui.
Kodėl tai aktualu Lietuvai?
DI šiame darbe veikė ne kaip kamera, kuri stebuklingai grąžina regėjimą, bet kaip sudėtingos sąsajos tarp elektronikos ir nervų sistemos modelis. Kuo tiksliau numatoma konkretaus žmogaus nervinė reakcija, tuo patikimiau teoriškai galima kurti stimulų sekas. Toks personalizuotas valdymas gali būti aktualus ir kitoms smegenų–kompiuterio sąsajoms, kur vienodas elektros signalas skirtingiems žmonėms sukelia nevienodus pojūčius.
Medicinos technologijose svarbu atskirti ankstyvą eksperimentą nuo patvirtinto gydymo metodo. Šio tyrimo rezultatai žadina viltį, tačiau jie nepakeičia klinikinių regos atstatymo procedūrų. Apie pažangius mokslo projektus rašome ir straipsnyje apie smegenų ir kompiuterio sąsajas, kur pabrėžiame atradimo mastą ir jo ribas.
Regos žievės implantai skiriasi nuo įprastų akies protezų tuo, kad perduoda signalą tiesiogiai smegenų sričiai, kuri apdoroja vaizdinę informaciją. Tai potencialiai leidžia apeiti kai kuriuos pažeistus regos sistemos elementus. Tačiau tokia intervencija yra invazinė ir kelianti sudėtingų medicininių bei inžinerinių klausimų. Todėl vienas sėkmingas eksperimentas neatsako, ar procedūra būtų saugi ir efektyvi didesnei žmonių grupei.
Prieš kuriant praktinį produktą mokslininkams teks išspręsti ne tik signalo tikslumo, bet ir ilgalaikio stabilumo problemą. Implantuoti elektrodai turi veikti metų metus, o žmogaus nervų sistema gali keisti reakciją. Taip pat reikės patikimo būdo, kaip iš aplinkos kameros gaunamą vaizdą paversti suvokiamais signalais. Kol kas tai kelių atskirų tyrimų krypčių derinys, o ne baigtas komercinis sprendimas.
Šio darbo pridėtinė vertė – personalizuotas modelis. Žmogaus smegenų aktyvumas labai individualus, todėl vienoda elektrodų valdymo programa skirtingiems žmonėms gali duoti nevienodus rezultatus. DI gali padėti greičiau pritaikyti stimuliacijos parametrus, tačiau tam būtina surinkti kiekvieno paciento duomenis ir juos atsakingai apsaugoti. Tokiose sistemose privatumo klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei elektronikos tikslumas.
Tyrimas taip pat primena, kad pacientų patirtį reikia vertinti atsargiai. Sukelti šviesos tašką ar kontūrą nėra tas pats, kas skaityti tekstą, atpažinti veidą ar saugiai pereiti gatvę. Būsimuose tyrimuose svarbu nustatyti, kokias realias kasdienes užduotis žmogus galės atlikti lengviau. Būtent funkcinis pagerėjimas, o ne vien techninis signalų tikslumas, turėtų tapti pagrindiniu ilgalaikės sėkmės rodikliu.
Lietuvos specialistams tokie darbai gali būti įdomūs platesniame neurotechnologijų kontekste. Nervų sistemos sąsajos jau tiriamos įvairioms medicininėms būklėms, tačiau kiekviena sritis turi savų saugumo reikalavimų. Regos protezai yra ypač sudėtingas pavyzdys, nes smegenys apdoroja didžiulį nuolat kintančios aplinkos informacijos kiekį. Todėl pažanga greičiausiai vyks mažais, nuosekliais ir kruopščiai tikrinamais etapais.
Būsimiems klinikiniams tyrimams bus svarbi ir pacientų atranka. Regėjimo praradimą gali sukelti įvairios akies, regos nervo ar smegenų problemos, todėl vienas implantas nebūtinai tiks visoms priežastims. Jei sistema veikia tiesiogiai per regos žievę, ypač svarbu įvertinti tos smegenų srities būklę. Tokie tyrimai reikalauja neuromokslininkų, neurochirurgų, inžinierių ir reabilitacijos specialistų bendradarbiavimo. Dėl to pažangą verta vertinti pagal pakartojamus rezultatus bei realią paciento savarankiškumo naudą, o ne vien techninio prietaiso galimybes.
Šaltinis: pirminis pranešimas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkų proveržis: vandens baterija po tūkstančių įkrovimų beveik neprarado talpos
2Europoje įsilaužėliai atakuoja parduotuvių šaldytuvus: perspėjama apie maisto nuostolius
3DI startuolis pritraukė 1 mlrd. dolerių: vienam tyrėjui žada šimtų agentų pagalbą
4Nuo lapkričio pasikeitė siuntų iš Kinijos apmokestinimas: ką turi žinoti pirkėjai
5Pasaulinis „Microsoft 365“ sutrikimas: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir kitos paslaugos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.