Skip to content
Vėjo parkai keičia debesis, o debesys – jų gamybą: mokslininkai aptiko abipusį ryšį

DI sukurta iliustracija.

Vėjo parkai keičia debesis, o debesys – jų gamybą: mokslininkai aptiko abipusį ryšį

Vėjo elektrinių darbą lemia ir tai, kas vyksta gerokai aukščiau jų menčių. Nyderlandų Tventės universiteto mokslininkai nustatė abipusę jūrinių vėjo parkų ir žemų debesų sąveiką: debesys gali keisti elektros gamybą, o elektrinių parkas – aplinkinį oro sluoksnį. Apie naują tyrimą lapkričio 17 d. pranešė mokslo leidėjas „AIP Publishing“.

REKLAMA
Jūroje įrengtos vėjo elektrinės po žemų debesų sluoksniu
DI sukurta iliustracija.

Rezultatai gauti kompiuteriniais modeliais, todėl tai nėra vieno konkretaus parko pagamintos elektros auditas. Vis dėlto darbas kelia praktišką klausimą: kiek tikslios gali būti elektrinių gamybos prognozės, jeigu skaičiavimuose debesys supaprastinami arba apskritai paliekami už modelio ribų?

Šis klausimas ypač aktualus Šiaurės Europos jūriniams parkams. Tyrėjai nagrinėjo sąlygas, kuriomis žemi debesys yra įprasta aplinkos dalis. Jų išvados nesuteikia vieno universalaus procento, kuriuo debesuotumas padidintų ar sumažintų kiekvienos elektrinės gamybą: sąveika priklauso nuo konkrečios atmosferos būsenos.

REKLAMA

Vien vėjo greičio paveikslui neužtenka

Darbą atliko Davide Selvatici, Thijsas van den Hamas ir Richardas J. A. M. Stevensas. Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Renewable and Sustainable Energy“. Mokslininkai pradėjo nuo mažesnių modeliuojamų sričių ir skirtingų atmosferos sąlygų, o vėliau skaičiavimus išplėtė iki viso vėjo parko.

Vienas svarbių veiksnių pasirodė esantis debesų aukštis. Debesys ir oro drėgmė veikia spinduliuotės mainus, ypač ilgabangę spinduliuotę. Šis procesas sieja atmosferos šiluminę būklę su sąlygomis, kuriomis dirba elektrinės. Taigi debesies reikšmė vėjo energetikai nėra tokia pati kaip paprastas šešėlis, krintantis ant saulės modulio.

Modeliuose matoma ir priešinga kryptis. Prieš vėjo parką atmosferos ribinis sluoksnis stumiamas aukštyn, o už parko, jo paliktame srauto pėdsake, leidžiasi žemyn. Tokie pokyčiai veikia debesų ir aplinkinio oro sąveiką. Elektrinės šiame paveiksle yra atmosferos procesų dalis, o ne vien pasyvūs esamo vėjo vartotojai.

REKLAMA

Praktinė išvada modeliuotojams aiški: vienodas pradinis vėjo greitis dar nebūtinai reiškia vienodą viso parko elgseną. Jei skiriasi drėgmė, temperatūra ir debesų sluoksnis, skiriasi ir aplinka, kurioje vertinama gamyba. Norint palyginti parkų išdėstymo variantus, svarbu palyginti ir jų skaičiavimo prielaidas.

Tai nėra įrodymas, kad vėjo parkai visur sukuria debesis ar visur juos išsklaido. Tyrime nagrinėjama sąveika konkrečiomis modeliuojamomis sąlygomis. Iš jos negalima tiesiogiai išvesti teiginio apie kritulių pokyčius Lietuvos pajūryje ar kurio nors miesto klimatą.

Tikslesnė prognozė svarbi ir elektros rinkai

Lietuvoje elektros gamybos svyravimai nėra vien teorinis klausimas. Ankstesnėje savaitinėje apžvalgoje aptarėme 15 proc. sumažėjusią elektros kainą, kartu nagrinėdami vietos gamybos ir vėjo sąlygų reikšmę. Naujas Nyderlandų tyrimas nepaaiškina tos konkrečios savaitės kainos, tačiau rodo, kodėl gamybos prognozėms reikia išsamesnio atmosferos vaizdo.

REKLAMA

Rinkos dalyviui svarbu žinoti ne tik numatomą energijos kiekį, bet ir prognozės patikimumą. Jei modelis praleidžia tam tikrą oro sąlygų poveikį, jo paklaidos gali kartotis būtent tokiomis dienomis. Jas išsiaiškinus būtų galima tiksliau vertinti, kada prognoze pasitikėti, o kada pasirengti didesniam nukrypimui.

Paties parko plėtra taip pat turi kelis atskirus etapus. Naujasis ES susitarimas dėl energetikos leidimų sprendžia administracines kliūtis ir tinklų plėtrą. Atmosferos modeliai sprendžia kitą užduotį: kiek ir kokiomis sąlygomis jau pastatytos elektrinės galės pagaminti. Greitesnis leidimas savaime nepadaro gamybos prognozės tikslesnės.

Tyrėjai pabrėžia, kad reikia daugiau skaičiavimų su platesniu meteorologinių sąlygų rinkiniu. Ateityje jie norėtų modeliuoti sudėtingesnes situacijas, didesnius parkus ir realesnes orų būsenas. Tam reikės daugiau skaičiavimo išteklių.

Vertinant tokius rezultatus naudinga atskirti stebėjimą nuo paaiškinimo. Palydoviniame vaizde matomas debesų raštas gali paskatinti hipotezę, tačiau vien nuotrauka neparodo visų priežasčių. Modelis leidžia keisti pasirinktas sąlygas ir tikrinti jų vaidmenį, o matavimai vėliau padeda patikrinti, ar pasirinktas paaiškinimas atitinka tikrovę.

Todėl projekto rengėjams aktualus ne vien galutinis prognozuojamos gamybos skaičius. Ne mažiau svarbu, kokį orų diapazoną modelis aprėpia ir kokioms sąlygoms jo rezultatai patikrinti. Naujasis darbas išplečia būtent šią diskusiją apie skaičiavimų patikimumą.

Lietuvos projektams šias išvadas tektų tikrinti su konkrečios vietos duomenimis. Šiaurės jūros sąlygoms parengto modelio negalima automatiškai laikyti Baltijos jūros parko gamybos prognoze. Reikėtų įvertinti vietos atmosferą, parko konfigūraciją ir modelio atitikimą stebėjimams.

Pagrindinė naujiena – papildomas ryšys, kurį galima įtraukti į skaičiavimus. Tyrimas dar nežada pigesnės elektros konkrečią dieną, tačiau padeda suprasti, kur slypi dalis skirtumo tarp idealizuoto vėjo parko modelio ir tikros, debesuotos jūros.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.