Asociatyvi DI generuota iliustracija.
Smegenų aktyvumas gali perspėti apie Alzheimerio ligą dar iki atminties sutrikimų, rodo tyrimas
Stanfordo universiteto mokslininkai sukūrė smegenų aktyvumo vertinimo metodą, kuris gali padėti numatyti pažintinių funkcijų blogėjimo riziką dar iki pirmųjų pastebimų atminties problemų. Lapkričio 4 dieną pristatytas ir mokslo žurnale „Science Advances“ paskelbtas darbas, apie kurį informavo Stanford Medicine, atskleidžia tam tikrų smegenų sričių veiklos sąsają su ilgalaike Alzheimerio ligos rizika.

Tyrėjai iš pradžių palygino dviejų vyresnių nei 75 metų žmonių grupių smegenų veiklą: Alzheimerio liga sergančių pacientų ir vadinamųjų išskirtinai gerai senstančių žmonių, kurių atmintis išlieka neįprastai gera. Iš šių skirtumų sukurta vertinimo sistema ARC, apibūdinanti smegenų aktyvumo požymius, susijusius su atsparumu arba didesniu pažeidžiamumu pažintinių gebėjimų silpnėjimui.
Ką rodo nauji duomenys?
Tuomet metodas pritaikytas daugiau kaip 1 300 pažintinių sutrikimų neturinčių 55–70 metų asmenų duomenims. Daliai jų turėti ilgesni stebėjimo įrašai – kai kurie siekė iki 12 metų, nors dauguma apėmė maždaug penkerius ar šešerius metus. Didesnį Alzheimerio ligos modelį primenantį ARC balą turėjusių žmonių pažintiniai gebėjimai ateityje vidutiniškai blogėjo sparčiau.
Tyrimo autoriai teigia, kad smegenų aktyvumo rodiklis kai kuriuose palyginimuose pasirodė informatyvesnis už atskirus žinomus biomarkerius ar genetinius rizikos rodiklius. Tačiau tai nereiškia, kad metodas jau gali nustatyti Alzheimerio diagnozę konkrečiam žmogui. Grupės lygmeniu pastebėtas statistinis ryšys ir klinikoje naudojamas individualus diagnostinis testas yra skirtingi dalykai, kuriuos ateityje dar reikia sujungti.
Vienas tyrimo tikslų – suprasti, kas leidžia kai kurioms smegenims ilgiau išlaikyti gerą atmintį. Mokslininkai svarsto, kad nustačius su atsparumu susijusius veiklos modelius ateityje būtų galima tirti ir tikslines intervencijas, pavyzdžiui, kognityvines treniruotes ar smegenų stimuliaciją. Vis dėlto tokių metodų gebėjimas pagal ARC rezultatą iš tiesų užkirsti kelią ligai šiame tyrime neįrodytas.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuvos skaitytojams svarbiausia žinia – tyrimai artina ankstyvo rizikos vertinimo galimybes, tačiau nereikėtų skubėti savarankiškai interpretuoti atminties pokyčių ar ieškoti nepatvirtintų testų. Jei pastebimi nuolatiniai pažintinių funkcijų sutrikimai, juos turi vertinti sveikatos specialistas. Mokslo naujoves reguliariai aptariame publikacijoje apie sporto įtaką smegenims, tačiau ne kiekvienas laboratorinis atradimas iš karto virsta medicinos paslauga.
Šis tyrimas taip pat primena, kodėl svarbu žinoti ne vien gražų atradimo pavadinimą, bet ir jo ribas: tirtų žmonių amžių, stebėjimo trukmę ir tai, ar rezultatai pakartoti nepriklausomose grupėse. Tokie klausimai tampa ypač aktualūs, kai kalbama apie ankstyvą sunkios ligos riziką, nes klaidingai optimistinė ar pernelyg grėsminga antraštė gali paveikti žmonių sprendimus.
Tyrime naudoti funkcinio magnetinio rezonanso duomenys, leidžiantys stebėti netiesioginius smegenų aktyvumo požymius. Tai ne tas pats, kas vienas paprastas kraujo tyrimas ar kasdienis išmaniojo laikrodžio matavimas. Tokiems duomenims surinkti reikia specializuotos įrangos, o interpretacijai – patikimo modelio. Dėl to net ir perspektyvūs moksliniai rezultatai nebūtinai greitai tampa visiems prieinama profilaktine patikra.
Taip pat svarbu suprasti, kad didesnė rizika nėra diagnozė. Žmogaus gyvenimo būdas, kitos ligos, amžius ir įvairūs biologiniai veiksniai gali turėti įtakos pažintinių funkcijų pokyčiams. Tyrėjų sudarytas balas parodo statistinį polinkį stebėtose grupėse, tačiau negali tiksliai nusakyti vieno konkretaus žmogaus ateities. Tokia informacija ateityje galėtų papildyti gydytojo sprendimą, o ne jį pakeisti.
Mokslininkams rūpi ir priešingas klausimas: kodėl kai kurių vyresnio amžiaus žmonių atmintis išlieka ypač gera? Jei pavyks nustatyti, kokie smegenų ryšiai susiję su atsparumu pažintiniam blogėjimui, atsiras naujų hipotezių, kaip galima palaikyti smegenų sveikatą. Tačiau kol kas neįrodyta, kad pakeitus vieną smegenų aktyvumo modelį būtų galima sustabdyti Alzheimerio ligą.
Šiame kontekste skaitytojams naudinga skeptiškai vertinti komercinius pažadus, kad naujas testas jau gali tiksliai pasakyti, ar žmogus po dešimties metų susirgs. Mokslinio tyrimo tikslumas ir praktinio testo patikimumas nėra tapatūs. Reikalingi nepriklausomi pakartojimai, aiškios taikymo ribos ir klinikiniai standartai. Visa tai užtrunka gerokai ilgiau nei naujienos paskelbimas.
Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad jų modelis geriau suprantamas kaip smegenų biologinės būklės momentinė nuotrauka. Toks rodiklis laikui bėgant gali keistis, todėl vienas tyrimas nebūtinai suteiks nekintamą atsakymą visam žmogaus gyvenimui. Dėl to ateityje bus svarbu tikrinti, ar pakartotiniai matavimai tiksliau numato pokyčius ir kokiais atvejais jie naudingi klinikoje. Kol kas tai perspektyvi mokslinė kryptis, o ne pakaitalas gydytojo konsultacijai, įprastam pažintinių funkcijų vertinimui ar kitiems pagal individualią situaciją paskirtiems tyrimams.
Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad jų modelis geriau suprantamas kaip smegenų biologinės būklės momentinė nuotrauka. Toks rodiklis laikui bėgant gali keistis, todėl vienas tyrimas nebūtinai suteiks nekintamą atsakymą visam žmogaus gyvenimui. Dėl to ateityje bus svarbu tikrinti, ar pakartotiniai matavimai tiksliau numato pokyčius ir kokiais atvejais jie naudingi klinikoje. Kol kas tai perspektyvi mokslinė kryptis, o ne pakaitalas gydytojo konsultacijai, įprastam pažintinių funkcijų vertinimui ar kitiems pagal individualią situaciją paskirtiems tyrimams.
Šaltinis: pirminis pranešimas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkų proveržis: vandens baterija po tūkstančių įkrovimų beveik neprarado talpos
2Europoje įsilaužėliai atakuoja parduotuvių šaldytuvus: perspėjama apie maisto nuostolius
3DI startuolis pritraukė 1 mlrd. dolerių: vienam tyrėjui žada šimtų agentų pagalbą
4Nuo lapkričio pasikeitė siuntų iš Kinijos apmokestinimas: ką turi žinoti pirkėjai
5Pasaulinis „Microsoft 365“ sutrikimas: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir kitos paslaugos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.