DI sukurta iliustracija.
Kietojo elektrolito baterijose rado drėgmės spąstus: aiškėja, kodėl silpsta laidumas
Net labai mažas drėgmės kiekis gali pabloginti medžiagos, skirtos naujos kartos kietojo elektrolito baterijoms, veikimą. Japonijos „GS Yuasa“ lapkričio 17 d. paskelbė su Osakos metropoliteno universitetu išsiaiškinusi šio poveikio mechanizmą. Tyrėjai susiejo mažėjantį joninį laidumą su drėgme, patekusia į sulfido elektrolito vidų.

Šis rezultatas sprendžia vieną iš praktinių baterijų gamybos klausimų. Medžiaga gali gerai veikti idealiomis laboratorijos sąlygomis, tačiau ją dar reikia pagaminti, perkelti ir surinkti į elementą. Jei šiuose etapuose nedidelis sąlytis su drėgnu oru pakeičia savybes, galutinė baterija gali nepasiekti numatyto rezultato.
Tyrėjai derino kietojo kūno branduolinio magnetinio rezonanso matavimus ir kompiuterinės chemijos skaičiavimus. Taip jie galėjo atskirti drėgmę elektrolito paviršiuje nuo drėgmės jo viduje. Pagal bendrovės pateiktus rezultatus, didėjant viduje esančios drėgmės kiekiui, joninis laidumas mažėjo.
Problema prasideda dar prieš baterijai atsiduriant automobilyje
Elektrolitas baterijoje leidžia judėti jonams. Jo savybės turi įtakos tam, kaip elementas įkraunamas ir iškraunamas. Kietojo elektrolito technologijose šią funkciją atlieka kieta medžiaga, todėl svarbi ne vien jos cheminė sudėtis, bet ir sąlygos, kuriomis ji išlaikoma bei sujungiama su kitais komponentais.
Sulfido elektrolitai tyrinėjami dėl gero joninio laidumo. Tačiau jų reakcija su drėgme yra atskira kliūtis: „GS Yuasa“ pranešime minimas ir kenksmingo vandenilio sulfido susidarymas, ir prastėjančios elektrinės savybės. Bendrovė nurodo, kad dujų išsiskyrimą anksčiau jau mažino keisdama elektrolito sudėtį, o naujasis darbas aiškina laidumo praradimą.
Vairuotojui tai nereikštų, kad būsimo automobilio akumuliatorių reikia saugoti nuo įprasto lietaus pagal šio eksperimento sąlygas. Tyrimas nagrinėja konkrečią medžiagą ir jos paruošimą. Galutinės baterijos korpusas, sandarinimas ir naudojimo režimas yra kiti inžineriniai sluoksniai, kurių šiame pranešime paskelbtais bandymais nepakeisi.
Gamyboje toks skirtumas labai svarbus. Jei drėgmė lieka tik paviršiuje, viena apdorojimo procedūra gali veikti kitaip nei tuomet, kai ji jau patenka giliau į medžiagą. Naujas matavimo būdas leidžia šias būsenas atskirti, todėl gali padėti tyrėjams tiksliau vertinti, kuriame etape elektrolitas praranda savybes.
Pranešime nepateiktas naujo elektromobilio nuvažiuojamas atstumas ar serijinio akumuliatoriaus įkrovimo laikas. Tokiems skaičiams reikėtų viso elemento ir jo sistemos bandymų. Šįkart paskelbta pažanga susijusi su medžiagų analize bei gamybos proceso kūrimu.
Tyrimas jungiamas su didesnių elementų prototipais
„GS Yuasa“ nurodo, kad Kiote jau sumontavo ir pradėjo naudoti didesnio masto baterijų prototipų gamybos įrangą. Drėgmės tyrimo rezultatus ketinama panaudoti rengiant gamybos procesus. Dalis išvadų bus pristatyta lapkričio 24–26 d. Japonijos baterijų simpoziume ir gruodį vyksiančiame kietojo kūno jonikos renginyje.
Šis bendradarbiavimas prasidėjo gerokai anksčiau. 2022 m. pranešime apie bendrus tyrimus bendrovė aiškino, kad projektas remiamas Japonijos NEDO Žaliųjų inovacijų fondo. Vienas jo tikslų – elektrolitas, suderinantis didelį joninį laidumą su atsparumu vandeniui.
Ankstesnė programa padeda suprasti dabartinio rezultato vietą: tai nuoseklaus medžiagos kūrimo etapas. Vienas darbas gali parodyti, kuri sudėtis praleidžia jonus geriau, kitas – kodėl ta pati medžiaga suprastėja po sąlyčio su aplinka. Tik sujungus tokius atsakymus galima projektuoti pakartojamą gamybą.
Baterijų pažanga vyksta keliomis kryptimis. Anksčiau aptarėme vandens pagrindu veikiančios baterijos tyrimą, kuriame pasirinkta kitokia chemija. Vienoje sistemoje vanduo yra numatyta terpės dalis, kitoje nepageidaujama drėgmė keičia medžiagos savybes. Todėl iš skirtingų tyrimų negalima daryti bendros išvados, kad vanduo visoms baterijoms vienodai naudingas ar žalingas.
Lietuvos elektromobilių vairuotojams tokios naujienos svarbios vertinant ateities akumuliatorių pažadus. Medžiagos proveržis ir parduodamas produktas turi skirtingus patikros etapus. Reikšminga pažanga būtų ne tik didesnė laboratorinio mėginio talpa, bet ir galimybė vienodą kokybę išlaikyti gaminant daug elementų.
Naujasis darbas kol kas pateikia aiškesnį atsakymą į vieną konkretų klausimą: kur patenka drėgmė ir kaip tai susiję su jonų judėjimu. Kitas žingsnis – patikrinti, kaip pagal šią informaciją pakeistas procesas veiks didesniuose prototipuose. Būtent tokio masto rezultatai parodys, ar medžiagų analizės pažangą pavyksta paversti praktiškesne baterijų gamyba.
Gamybos procesui reikės patikrinti ir rezultatų pasikartojimą skirtingose medžiagos partijose. Vieno mėginio savybės neparodo visos būsimos linijos kokybės, todėl prototipų įrangos paleidimas svarbus kaip galimybė tokį klausimą nagrinėti didesniu mastu ir stebėti, kuriame surinkimo etape atsiranda kokybės svyravimų.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
NASA ruošia gama spindulių teleskopą: jis tirs, kur Visatoje susidaro ir išnyksta antimedžiaga
2NASA ir Europa parengė „Sentinel-6B“: palydovas taps pasauliniu jūros lygio matavimų etalonu
3NASA „Roman“ teleskopo instrumentus suderino itin tiksliai: prasideda naujas patikrų etapas
4JT paskelbė naują DI klimato susitarimą: dėmesio centre – duomenų centrų energija ir vanduo
5NASA Marse aptiko šviesias uolienas, galinčias išsaugoti senovinės gyvybės pėdsakus
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.