Plastikinis butelis ir sausainis skamba kaip du visiškai nesuderinami dalykai, tačiau JAV mokslininkai parodė, kad dalį plastiko atliekų galima paversti maisto ingredientais. Pietų Ilinojaus universiteto Karbondeilyje tyrėjai panaudojo specialiai pritaikytas mieles, kurios iš plastiko ir augalinių atliekų gautas medžiagas pavertė baltymais, riebalais, vitaminais ir skonio junginiais.
Galutinis rezultatas – baltymų turintis sausainio prototipas, pavadintas „µBites“. Jis suformuojamas 3D maisto spausdintuvu, o vėliau termiškai apdorojamas. Tyrimas buvo pristatytas 2026 m. rugpjūčio 24 d. Amerikos chemikų draugijos (ACS) rudens susitikime.
Kaip plastikas virsta maisto žaliava?
Eksperimente naudotas PET plastikas – tas pats polimeras, iš kurio dažnai gaminami vandens ir gaiviųjų gėrimų buteliai. Pirmiausia plastikas kartu su kukurūzų stiebų, lapų ir kita biomase suskaidomas naudojant vandens, deguonies, aukštos temperatūros ir slėgio procesą.
Taip didelės ir mikrobams nepasiekiamos medžiagų struktūros suskaidomos į mažesnes molekules. Tuomet jos tampa maistu genetiškai pritaikytoms mielėms. Mikroorganizmai šią anglies turinčią žaliavą perdirba į naujas medžiagas, kurios jau gali būti naudojamos maisto gamybai.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra tiesiog susmulkintas plastikas, įmaišytas į tešlą. Plastikas cheminiu ir biologiniu procesu suskaidomas į mažesnius junginius, o iš jų mikroorganizmai suformuoja visiškai naujas medžiagas. ACS nurodo, kad procesas apima 32 saugos etapus.
Viena mielių atmaina buvo pritaikyta gaminti vaniliną – junginį, suteikiantį vanilės kvapą ir skonį. Kita iš PET gaunamą etilenglikolį gali paversti beta karotenu, kurį žmogaus organizmas gali panaudoti vitamino A gamybai.
Ne parduotuvėms – bent jau kol kas
Nors tyrėjų duomenys rodo, kad „µBites“ prototipas yra saugus valgyti, komanda dar laukia institucinio leidimo oficialiems skonio bandymams su žmonėmis. Kol kas dalyviai vertino sausainių kvapą, o dauguma teigė, kad tokį produktą sutiktų valgyti situacijose, kur įprasto maisto pasirinkimas būtų ribotas.
Projektas iš dalies buvo kuriamas NASA „Deep Space Food Challenge“ programai. Idėja paprasta: ilgose kosminėse misijose kiekvienas kilogramas maisto ir atliekų tampa problema, todėl technologija, leidžianti vienas atliekas paversti nauju maisto šaltiniu, galėtų būti itin vertinga. Tyrėjai mini ne tik kosmines misijas, bet ir povandeninius laivus, nelaimių zonas ar atokias vietoves, kur maisto tiekimas sudėtingas.
Kol kas tai laboratorinis prototipas, o ne produktas, kurį netrukus rasime prekybos centre. Vis dėlto tyrėjai tikisi, kad per kelerius metus technologiją pavyks priartinti prie realaus vartojimo.
Plastiko tema svarbi ir kasdienybėje. Anksčiau rašėme apie mikroplastikus, kuriuos gali skleisti virtuvės kempinės, taip pat apie maisto produktus, kuriuose tyrėjai aptinka daugiausia mikroplastiko. Naujoji technologija į problemą žiūri iš visai kitos pusės – ne kaip plastiko išvengti, o kaip jo anglį panaudoti kaip žaliavą visiškai naujiems produktams.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
72 valandos be elektros ir ryšio: ką iš tikrųjų verta turėti namuose?
2Saulės elektrinė žiemą: kiek elektros ji iš tikrųjų pagamina?
3Lietuvos NT rinka keičiasi: namai perkami vis aktyviau, o butų pardavimų augimas beveik sustojo
4Kuriose pasaulio šalyse vis dar taikoma mirties bausmė?
5Laukiantiems „iPhone 18 Pro“ – aiškėja kainos kryptis, tačiau viena naujovė gali taip ir nepasirodyti
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.