Pereiti prie pagrindinio turinio
Skip to content
Istorinė diena: naujas NASA teleskopas pakilo – Visatą skenuos 1 000 kartų greičiau už „Hubble“

NASA „Nancy Grace Roman“ kosminis teleskopas po starto į kosmosą

Istorinė diena: naujas NASA teleskopas pakilo – Visatą skenuos 1 000 kartų greičiau už „Hubble“

NASA pradėjo naują astronomijos etapą. Rugpjūčio 30 d. iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje į kosmosą pakilo „Nancy Grace Roman Space Telescope“ – naujos kartos observatorija, sukurta milžiniškiems Visatos plotams stebėti gerokai greičiau nei iki šiol buvo įmanoma su „Hubble“.

REKLAMA

NASA skelbia, kad „Roman“ dangaus apžvalgas galės atlikti iki 1 000 kartų greičiau už „Hubble“, kartu išlaikydamas panašų jautrumą ir infraraudonųjų spindulių raišką. Vienu stebėjimu naujasis teleskopas aprėps bent 100 kartų didesnį dangaus plotą nei „Hubble“. Tai reiškia, kad astronomai galės ne tik matyti toli, bet ir vienu metu tirti nepalyginamai didesnę Visatos dalį.

„Roman“ rugpjūčio 30 d. 7.26 val. JAV Rytų pakrantės laiku pakilo su „SpaceX Falcon Heavy“ raketa. Po starto observatorija atsiskyrė nuo raketos ir pradėjo savarankišką maždaug trijų mėnesių kelionę į numatytą veikimo vietą. NASA teigimu, pirmųjų teleskopo vaizdų tikimasi 2027 m. pradžioje.

REKLAMA
NASA „Nancy Grace Roman“ kosminis teleskopas, paleistas į kosmosą 2026 m. rugpjūčio 30 d.
NASA „Nancy Grace Roman“ kosminis teleskopas po starto į kosmosą

Kodėl „Roman“ gali pakeisti astronomiją?

Pagrindinė „Roman“ stiprybė – ne vien teleskopo veidrodžio dydis. Jo pagrindinis veidrodis yra panašaus dydžio kaip „Hubble“, tačiau plataus lauko kamera leidžia vienu kadru matyti maždaug 100 kartų didesnę dangaus sritį. NASA tai lygina su galimybe iš labai siauro žvilgsnio pereiti prie plataus panoraminio vaizdo neprarandant detalumo.

Būtent dėl to naujasis teleskopas galės labai greitai rinkti milžiniškus duomenų kiekius. NASA prognozuoja, kad „Roman“ į Žemę kasdien perduos apie 1,4 terabaito duomenų – tai bus didžiausias duomenų srautas tarp iki šiol vykdytų NASA astrofizikos misijų. Šiai informacijai analizuoti bus pasitelkiamas ir mašininis mokymasis bei dirbtinis intelektas.

Teleskopas tirs vienas didžiausių šiuolaikinės fizikos paslapčių – tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją. Pastaroji siejama su spartėjančiu Visatos plėtimu, tačiau jos prigimtis iki šiol nežinoma. „Roman“ stebės milijardus galaktikų ir padės mokslininkams tiksliau matuoti, kaip Visatos struktūra keitėsi per milijardus metų.

REKLAMA

Tamsiosios materijos tema šią savaitę sulaukė dar daugiau dėmesio ir dėl naujų rezultatų Žemėje. „Technaujienos.lt“ jau rašė apie požeminiame detektoriuje užfiksuotą nepaaiškinamą signalą, kurį mokslininkai vertina kaip galimą, nors dar nepatvirtintą, tamsiosios materijos pėdsaką.

Ieškos ir dešimčių tūkstančių naujų planetų

„Roman“ misija neapsiribos kosmologija. NASA skaičiavimais, observatorijos tyrimai gali padėti aptikti apie 100 tūkst. naujų egzoplanetų – planetų, esančių už Saulės sistemos ribų. Teleskopas taip pat tirs juodąsias skyles, žvaigždžių formavimąsi ir galaktikų evoliuciją.

Dar prieš startą buvo aišku, kad „Roman“ taps vienu svarbiausių artimiausio dešimtmečio astronomijos instrumentų. „Technaujienos.lt“ liepą rašė, kad misijai ruošiamas teleskopas turės galimybę dangų stebėti iki 1 000 kartų greičiau nei „Hubble“. Dabar šis aparatas jau yra kosmose.

Artimiausius mėnesius NASA specialistai tikrins ir kalibruos observatorijos sistemas. Jei visi bandymai vyks pagal planą, 2027 m. pradžioje turėtume išvysti pirmuosius „Roman“ vaizdus, o vėliau prasidės plataus masto dangaus tyrimai, kurių duomenys astronomams gali tapti vienu svarbiausių šio dešimtmečio Visatos žemėlapių.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!