Kiek daugiausia gali gyventi žmogus? Mokslininkų skaičiavimai pateikė stulbinantį atsakymą

Sekite TechNaujienos Google

Ar žmogus galėtų gyventi 150, 200 ar net 500 metų, jei medicina vieną dieną išmoktų kontroliuoti beveik visus senėjimo procesus? Mokslininkų atliktas matematinis modeliavimas rodo, kad net tokiu beveik fantastiniu scenarijumi mūsų gyvenimas greičiausiai vis tiek turėtų biologinę ribą.

Žurnale „npj Aging“ paskelbtame tyrime mokslininkai nagrinėjo hipotetinį scenarijų, kuriame būtų pašalinti kiti pagrindiniai senėjimo mechanizmai, tačiau organizme ir toliau kauptųsi somatinės mutacijos. Rezultatas netikėtas – kelių organų modelis apskaičiavo maždaug 146–194 metų medianinę žmogaus gyvenimo trukmę, o kai kuriuose modelio scenarijuose pavieniai žmonės teoriškai galėtų išgyventi net ilgiau nei 550 metų.

Pagrindinis mokslininkų dėmesys teko somatinėms mutacijoms – genetiniams pokyčiams, kurie nėra paveldimi iš tėvų, bet palaipsniui atsiranda mūsų pačių ląstelėse. Ląstelėms dalijantis ar patiriant pažeidimus DNR gali atsirasti nedidelių klaidų. Didelė jų dalis nesukelia rimtų problemų, tačiau per daugelį metų mutacijos kaupiasi ir tam tikromis aplinkybėmis gali sutrikdyti ląstelių veiklą.

Būtent čia atsiranda esminis skirtumas tarp žmogaus organų. Tokie audiniai kaip kepenys turi geras galimybes atsinaujinti ir pakeisti pažeistas ląsteles naujomis. Tyrėjų modelyje proliferuojantys audiniai dėl nuolatinio ląstelių pakeitimo teoriškai galėtų išlaikyti funkcionalumą net tūkstančius metų. Visiškai kita situacija yra smegenyse ir širdyje.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Tik vienas toks pasaulyje: „Bugatti“ pristatė naują hiperautomobilį – 1 600 AG ir vos metro aukščio

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„iPhone“ savininkai Lietuvoje patyliukais gavo naują funkciją – ką aktyvavo „Apple“?

4 min. skaitymo • prieš 21 val

Europoje patvirtintas revoliucinis tinklainės implantas – aklieji vėl galės skaityti

Visi naujausi straipsniai →

Neuronai ir širdies raumens ląstelės daug sunkiau pakeičiamos naujomis, todėl per gyvenimą jose susikaupianti genetinė žala tampa gerokai svarbesnė. Tyrimo modelyje būtent šios ląstelės tapo vienu pagrindinių ilgaamžiškumą ribojančių veiksnių. Vertinant somatinių mutacijų poveikį tokioms ląstelėms, teorinė 1 759 metų „nesenstančio“ organizmo bazė sumažėjo iki maždaug 156 metų medianinės gyvenimo trukmės.

Tai reiškia, kad net jeigu ateities medicina išspręstų daugelį šiandien su senėjimu siejamų problemų, žmogaus DNR palaipsniui atsirandantys pokyčiai vis tiek galėtų tapti kliūtimi itin ilgam gyvenimui. Sujungus skirtingų organų modelius gautas 146–194 metų intervalas – maždaug dvigubai daugiau nei šiandien įprasta žmogaus gyvenimo trukmė.

550 metų žmogus? Skaičius reikia vertinti atsargiai

Dar įspūdingiau skamba modelio kraštutiniai rezultatai, kuriais remiantis galima projektuoti, kad tam tikri žmonės hipotetiškai galėtų perkopti net 550 metų ribą. Tačiau tai nereiškia, kad mokslininkai atrado būdą žmogui gyventi penkis šimtmečius – kalbama apie matematinį modelį, kuriame iš anksto daroma milžiniška prielaida, kad visi kiti pagrindiniai senėjimo procesai jau būtų sustabdyti.

Patys darbo autoriai pažymi, kad somatinės mutacijos gali būti svarbi senėjimo dalis, tačiau vien jos negali paaiškinti šiandien matomo žmonių mirtingumo. Vadinasi, panašiai svarbūs turi būti ir kiti senėjimo mechanizmai.

Ne visi mokslininkai sutinka, kad pagal vieną procesą apskritai galima patikimai apskaičiuoti maksimalią žmogaus gyvenimo trukmę. Birmingamo universiteto molekulinės biogerontologijos profesorius João Pedro de Magalhãesas teigia, kad modeliavimas yra įdomus, tačiau remiasi keliomis spekuliatyviomis prielaidomis. Jo vertinimu, žmogaus gyvenimo ribos nustatymas vien pagal somatines mutacijas yra labai neapibrėžtas, nes senėjimas turi daugybę galimų mechanizmų.

Įdomu tai, kad pats J. P. de Magalhãesas yra iškėlęs dar radikalesnę hipotezę. Jo požiūriu, senėjimą gali lemti ne vien palaipsniui besikaupianti molekulinė žala, bet ir tai, kaip užprogramuotos mūsų ląstelės. Jei kada nors būtų įmanoma saugiai pakeisti šią biologinę programą, teorinės gyvenimo ribos galėtų būti visiškai kitokios. Technaujienos.lt jau rašė apie jo svarstymus, ko reikėtų, kad žmogus išgyventų net 20 000 metų.

Senėjimo biologija pastaraisiais metais apskritai tampa viena aktyviausiai tyrinėjamų sričių. Didžiulė 7 milijonų žmogaus ląstelių analizė jau parodė, kad skirtingi audiniai sensta nevienodai, o birželį pirmą kartą žmogui pradėta taikyti eksperimentinė ląsteles „atjauninanti“ terapija. Tai dar nereiškia, kad radikaliai ilgesnis gyvenimas yra arti, tačiau mokslas vis tiksliau pradeda suprasti biologinius procesus, kurie nustato mūsų organizmo ribas.

Naujasis tyrimas todėl pateikia ne vieną galutinį skaičių, o daug įdomesnę išvadą: net visiškai sustabdžius daugelį mums žinomų senėjimo procesų, vien natūralus mutacijų kaupimasis ląstelėse gali neleisti žmogaus organizmui veikti neribotą laiką. Ar 146–194 metai iš tikrųjų yra viena iš fundamentalių žmogaus ribų, atsakyti galės tik gerokai išsamesni būsimi tyrimai.