Pirmą kartą istorijoje: iš moters šlaunies paimtos mitochondrijos suleistos į akis regėjimui gerinti

Sekite TechNaujienos Google

Pirmą kartą žmogui į abi akis suleista iš jos pačios šlaunies raumens paimtų mitochondrijų, tikintis padėti išsaugoti dar gyvas regos sistemos ląsteles. Procedūra atlikta 26 metų moteriai, kuri po sunkaus kraujavimo į smegenis beveik visiškai neteko regėjimo. Nors jos regėjimo aštrumas neatsistatė, po gydymo gydytojai užfiksavo laikinų biologinių pokyčių.

Apie pirmą tokį atvejį žmogui paskelbta rugpjūčio 10 d. „Research Square“ įkeltame preprinte. Tyrimas dar nėra recenzuotas, todėl jo rezultatų negalima vertinti kaip patvirtinto gydymo metodo. Vis dėlto pats bandymas svarbus tuo, kad parodė: iš paciento organizmo paimtas mitochondrijas galima suleisti į akis nesukeliant akivaizdžios pavojingos imuninės reakcijos.

Pacientė buvo 26 metų moteris, patyrusi sunkų kraujavimą į smegenis. Pasak tyrėjų, į ligoninę ji pateko tik maždaug po 18 valandų. Nors skubi operacija išgelbėjo jos gyvybę, ilgas kraujo ir deguonies trūkumas smarkiai pažeidė regos nervus bei tinklainės ganglines ląsteles. Po kelių savaičių regos nervuose jau buvo matoma atrofija, o iki gydymo praėjus maždaug trims mėnesiams reikšmingo regėjimo pagerėjimo nebuvo.

Kodėl į akis leistos būtent mitochondrijos

Mitochondrijos dažnai vadinamos ląstelių „elektrinėmis“, nes jos iš maistinių medžiagų ir deguonies gamina energiją, reikalingą ląstelei veikti. Regos sistemos neuronams energijos reikia ypač daug. Kai dėl kraujotakos sutrikimo mitochondrijos pažeidžiamos, energijos gamyba krenta ir prasideda procesai, galintys baigtis ląstelės žūtimi.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 33 minutės

Jūsų televizorius žino daugiau, nei manote: kokius duomenis renka išmanieji TV

4 min. skaitymo • prieš 60 minučių

Žmonijai gresia „kognityvinė atrofija“, sako „Goldman Sachs“ padalinio vadovas

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Maskva perspėja Londoną: Ukrainai dronus gaminančios įmonės gali tapti taikiniais

Visi naujausi straipsniai →

Idėja nėra „prikelti“ jau žuvusias regos ląsteles. Tikslas – pabandyti aprūpinti sveikomis mitochondrijomis tas tinklainės ganglines ląsteles, kurios po pažeidimo dar išliko gyvos, bet nebegali normaliai funkcionuoti. Apie mitochondrijų vaidmenį žmogaus energijos apykaitoje ir tai, kaip jų veikla keičiasi su amžiumi, „Technaujienos.lt“ anksčiau rašė atskirame straipsnyje apie ląstelių energijos gamybą.

Eksperimentai su gyvūnais jau buvo parodę, kad į akies stiklakūnį suleistos mitochondrijos gali patekti į tinklainės ląsteles ir padėti daliai neuronų išgyventi po regos nervo pažeidimo. 2026 m. publikuotame tyrime su pelėmis taip pat nustatyta, kad mitochondrijų transplantacija pagerino tinklainės ganglinių ląstelių išgyvenamumą ir elektrofiziologinius atsakus po regos nervo traumos.

Šiuo atveju gydytojai paėmė biopsiją iš pacientės šlaunies raumens ir iš ląstelių išskyrė dešimtis milijonų mitochondrijų. Jos dar šviežios buvo suleistos į abiejų akių stiklakūnį. „Nature“ skelbia, kad procedūrai gegužę buvo gautas skubus JAV Maisto ir vaistų administracijos leidimas.

Pokyčiai atsirado, bet regėjimas neatsistatė

Prieš gydymą per 71 dieną pacientės vyzdžių reakcija į šviesą buvo išmatuota 45 kartus. Nė vieno karto neužfiksuota normali reakcija. Tačiau praėjus kelioms dienoms po mitochondrijų injekcijų abiejų akių vyzdžiai pradėjo epizodiškai reaguoti į šviesą taip, kaip iki procedūros nebuvo fiksuota.

Tyrėjai taip pat registravo smegenų aktyvumą. Praėjus 3, 44 ir 45 dienoms po procedūros regos žievėje buvo užfiksuotas organizuotas atsakas į regos stimulą. Tai rodo, kad bent dalis signalų iš akių vis dar pasiekė smegenis.

Vis dėlto šių rezultatų nereikėtų painioti su regėjimo atkūrimu. Pacientės regėjimo aštrumas iš esmės liko ties šviesos suvokimo riba ir po procedūros išmatuojamai nepagerėjo. Vyzdžių reakcijos taip pat buvo laikinos: kairėje akyje paskutinė normali reakcija užfiksuota 11-ą dieną, o dešinėje pavieniai normalūs atsakai pasitaikė iki 39-os dienos.

Svarbiausias pirmojo bandymo rezultatas kol kas gali būti ne pats regėjimo pokytis, o saugumas. Tyrėjai nepranešė apie rimtus nepageidaujamus reiškinius, akių uždegimą ar pavojingą imuninį atsaką. Tai svarbu, nes suleista biologinė medžiaga buvo paimta iš pačios pacientės, todėl imuninio atmetimo rizika teoriškai mažesnė.

Tačiau tyrimo ribos didelės. Tai buvo tik viena pacientė, nebuvo kontrolinės grupės, o mokslininkai neturi tiesioginio įrodymo, kad suleistos mitochondrijos iš tiesų pateko į pažeistas tinklainės ganglines ląsteles. Dėl to negalima teigti, kad būtent mitochondrijų injekcijos sukėlė užfiksuotus pokyčius. Tyrimo autoriai patys pabrėžia, kad šis atvejis pirmiausia skirtas procedūros saugumui įvertinti, o ne jos veiksmingumui įrodyti.

Laikinas atsakas vis dėlto iškėlė naują klausimą – ar efektui palaikyti galėtų reikėti pakartotinių mitochondrijų dozių. Tyrimo bendraautoris Davidas Putrino teigė, kad komanda jau dirba su FDA dėl protokolo, pagal kurį ateityje būtų galima tirti serijines mitochondrijų injekcijas. Kol kas tai išlieka eksperimentinė kryptis, o ne pacientams prieinamas gydymas. Kiek plačiau ląstelių veiklą galintys keisti aplinkos veiksniai nagrinėti ir kitame „Technaujienos.lt“ straipsnyje apie tai, kaip skirtingi poveikiai gali paveikti ląstelių biologiją.