72 valandos be elektros ir ryšio: ką iš tikrųjų verta turėti namuose?

Sekite TechNaujienos Google

Elektros dingimas kelioms minutėms paprastai tėra nepatogumas. Tačiau jei kartu sutrinka mobilusis ryšys, internetas, dalis parduotuvių, bankomatų ar degalinių, situacija labai greitai tampa visai kitokia. 72 valandų pasirengimo principas reiškia ne „ruošimąsi pasaulio pabaigai“, o gebėjimą tris paras savarankiškai išsiversti, kol tarnybos atkuria paslaugas arba pagalba pasiekia labiausiai nukentėjusias vietas.

Lietuvos civilinės saugos specialistai pastaruoju metu šią mintį kartoja vis dažniau. Po stiprių audrų, kurios kai kur elektros tiekimą sutrikdė ilgesniam laikui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas pabrėžė, kad pasirengimas neturėtų prasidėti tada, kai pavojus jau kilo. Jo teigimu, iš anksto apgalvotas šeimos planas ir sukauptos atsargos padeda išlikti savarankiškesniems, kai įprastos paslaugos laikinai nebeveikia. PAGD rekomendacijos paskelbtos 2026 m. rugsėjo 3 d.

Ką realiai verta turėti 72 valandoms?

Pirmiausia verta atskirti du dalykus: priemones, be kurių gali kilti reali problema, ir daiktus, kurie tiesiog padidina komfortą. Vanduo, vaistai, šviesa, informacijos šaltinis ir galimybė bent minimaliai įkrauti telefoną yra prioritetai. Didelė nešiojama elektros stotelė ar generatorius gali būti labai naudingi, tačiau jie neturėtų pakeisti bazinių atsargų.

LT72 rekomenduoja vienam žmogui 72 valandoms turėti bent 6 litrus geriamojo vandens. Keturių žmonių šeimai tai reiškia mažiausiai 24 litrus vien geriamajam vandeniui. Praktikoje verta turėti ir papildomo vandens paprastam maisto ruošimui bei higienai, ypač jei namas priklausomas nuo elektrinio siurblio ar vietinio gręžinio.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 57 minutės

Ne tik technologijos: 3 sektoriai, kurių akcijas analitikai šiuo metu vertina palankiausiai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Meteliai iš kosmoso: Europos palydovas užfiksavo įspūdingą Lietuvos ežerų kraštą

5 min. skaitymo • prieš 3 val

Jodo tabletės branduolinės grėsmės metu: kada jos padeda ir kaip jas vartoti?

Visi naujausi straipsniai →

Maistui nereikia pirkti egzotiškų „išgyvenimo“ rinkinių. Daug praktiškiau turėti produktų, kuriuos šeima ir taip valgo: konservuotų daržovių ar mėsos, riešutų, sausainių, duonos pakaitalų, kruopų ar kitų ilgai negendančių produktų. Svarbi smulkmena – rankinis konservų atidarytuvas. Jei maistui paruošti būtina elektra, jo vertė dingus energijai smarkiai sumažėja.

Telefonui vien 20 000 mAh powerbanko dažnai užtenka keliems pilniems įkrovimams. Nominali tokio akumuliatoriaus energija paprastai siekia apie 74 Wh, tačiau dėl įtampos keitimo ir kitų nuostolių realiai panaudojama mažiau. Todėl praktiškiau ne skaičiuoti teorinius įkrovimus, o iš anksto pabandyti, kiek kartų jūsų konkretus powerbankas įkrauna jūsų telefoną. Dingus elektrai verta išjungti 5G, sumažinti ekrano ryškumą, išjungti nereikalingą „Bluetooth“, foninį sinchronizavimą ir naudoti energijos taupymo režimą.

Jei ryšio tinklas dar veikia, tekstinės žinutės dažnai yra praktiškesnės už ilgus skambučius. LT72 taip pat rekomenduoja su artimaisiais pirmiausia bandyti susisiekti SMS. Jei mobilusis tinklas visai nepasiekiamas, praverčia iš anksto sutarta šeimos susitikimo vieta. Mes jau esame išsamiai aiškinę, ar galima paskambinti 112, kai telefone nėra įprasto operatoriaus ryšio.

Dar vienas labai neįvertinamas daiktas – paprastas baterijomis maitinamas radijas. Telefonas vienu metu naudoja energiją, priklauso nuo mobiliojo tinklo ir dažnai tampa apkrautas tuo pačiu metu kaip milijonai kitų įrenginių. Radijo imtuvas leidžia gauti oficialią informaciją visiškai kitu kanalu. Naujoji LT72 programėlė taip pat naudinga tuo, kad dalis joje esančios pasirengimo informacijos veikia ir be interneto ryšio.

Ką duoda UPS, elektros stotelė ar generatorius?

Jei norisi pasiruošti daugiau nei baziniam lygiui, pirmas logiškas žingsnis yra ne generatorius, o nedidelis UPS arba nešiojama baterijų stotelė. UPS gali kelioms valandoms išlaikyti įjungtą maršrutizatorių, optinio interneto terminalą ar kitą mažos galios įrangą. Tačiau svarbu suprasti: jei operatoriaus infrastruktūra už jūsų namų ribų taip pat neteko maitinimo, vien įjungtas maršrutizatorius interneto nesukurs.

Todėl verta iš anksto žinoti, kokį interneto tipą naudojate ir kas nutiks dingus elektrai. Apie platesnį scenarijų jau rašėme straipsnyje „Jei sustotų internetas: ar visuomenė sugebėtų gyventi be jo?“. Alternatyva atokesnėse vietose gali būti palydovinis ryšys, tačiau ir jam reikia elektros – mūsų „Starlink Lietuva“ gide aptariame, kam toks ryšys praktiškai tinka ir kokie jo apribojimai.

Nešiojama 500–1000 Wh klasės baterijų stotelė jau gali maitinti ne tik telefonus, bet ir maršrutizatorių, nešiojamą kompiuterį, LED apšvietimą ar kai kuriuos kitus mažos galios prietaisus. Tačiau stotelės veikimo laikas priklauso nuo apkrovos. 10 W įrenginys teoriškai naudoja 240 Wh per parą, o 100 W apkrova – 2,4 kWh. Todėl dingus elektrai didžiausia klaida būtų bandyti maitinti viską. Energiją verta rezervuoti ryšiui, šviesai, medicininei įrangai ir kitiems prioritetams.

Šaldytuvo maitinimas atrodo savaime suprantamas, tačiau net ir čia verta pirmiausia sumažinti poreikį. JAV maisto saugos tarnyba nurodo, kad neatidarytas šaldytuvas paprastai išlaiko saugią temperatūrą maždaug 4 valandas, pilnas šaldiklis – apie 48 valandas, o pusiau pilnas – apie 24 valandas. Todėl dingus elektrai duris reikėtų varstyti kuo rečiau. FoodSafety.gov rekomendacijos taip pat pataria abejotino saugumo greitai gendantį maistą išmesti, o ne ragauti bandant nustatyti, ar jis dar tinkamas.

Generatorius tampa prasmingas, kai reikia daug energijos arba elektros tiekimo sutrikimai jūsų vietovėje kartojasi. Tačiau čia yra viena absoliuti saugos taisyklė: degimo variklio generatorius turi veikti tik lauke, atokiau nuo langų, durų ir ventiliacijos angų. PAGD 2026 m. rugpjūtį atskirai perspėjo, kad generatoriaus negalima naudoti nei namo viduje, nei garaže, rūsyje, balkone ar kitoje iš dalies uždaroje vietoje, nes gali susikaupti mirtinai pavojingas anglies monoksidas.

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad pasirengimas prasideda ne nuo pirkinių. Civilinės saugos specialistė Ingrida Valaitytė, šioje srityje dirbanti daugiau kaip tris dešimtmečius, atkreipia dėmesį, kad žmonės vis dažniau klausia ne tik, ką nusipirkti, bet ir kam konkretus daiktas reikalingas. Tai geras principas: kiekviena atsarga turėtų turėti aiškią paskirtį ir būti išbandyta dar prieš dingstant elektrai.

• Kartą per kelis mėnesius įkraukite powerbankus ir baterijų stotelę.
• Patikrinkite žibintuvėlius ir atsargines baterijas.
• Užrašykite svarbiausius telefono numerius ant popieriaus.
• Turėkite šeimos susitikimo vietą, jei ryšys neveiktų.
• Periodiškai sunaudokite senesnes maisto ir vandens atsargas ir pakeiskite jas naujomis.
• Jei naudojate medicininę įrangą, iš anksto aptarkite atsarginį jos maitinimą su įrangos tiekėju ar gydytoju.

Praktiškai gerai paruošti namai nėra tie, kuriuose sukrauta daugiausia daiktų. Geriausiai pasiruošusi šeima žino, kur yra vanduo ir vaistai, turi šviesos bei atsarginės energijos, gali gauti informaciją bent dviem skirtingais būdais ir yra iš anksto susitarusi, ką daryti, jei telefonai staiga nustoja veikti. Būtent tokio pasirengimo tikslas ir yra pirmosios 72 valandos – ne komfortas bet kokia kaina, o galimybė išlikti saugiam ir savarankiškam, kol grįžta įprastos paslaugos.