Alergija šunims taps praeitimi? Mokslininkai sėkmingai genetiškai redagavo augintinius

Sekite TechNaujienos Google

Žmogus, kuris anksčiau negalėdavo paglostyti šuns nepradėjęs čiaudėti, dabar gyvena su savo augintine ir nejaučia įprastų alergijos simptomų. Tai tapo įmanoma mokslininkams pasitelkus CRISPR genų redagavimo technologiją ir sukūrus du biglius, kurių organizmas nebegamina pagrindinio su šunų alergija siejamo baltymo.

JAV biotechnologijų bendrovės „Kindred Companion Sciences“ sukurti bigliai Alfie ir Bailey gimė 2024 metų rugsėjį. Jų atsiradimą aprašantis recenzuotas tyrimas 2026 metų rugpjūčio 5 dieną paskelbtas moksliniame leidinyje „The CRISPR Journal“. Bendrovė šiuos gyvūnus vadina pirmaisiais savo kuriamos naujos šunų kartos atstovais.

Išjungė pagrindinį alergiją sukeliantį geną

Didelę dalį alerginių reakcijų į šunis sukelia baltymas „Can f 1“. Jis gaminamas šuns organizme ir gali patekti į seiles, kailį, pleiskanas bei namų aplinkoje esančias dulkes. Žmogui įkvėpus šių dalelių gali prasidėti čiaudulys, akių niežėjimas, odos bėrimas ar kvėpavimo sutrikimai.

Kaip skelbia „Kindred Companion Sciences“, mokslininkai pirmiausia panaudojo CRISPR technologiją ir tiksliai pakeitė šunų odos ląstelių genetinį kodą. Buvo išjungtas genas, dėl kurio gaminamas „Can f 1“ baltymas. Iš pakeistų ląstelių vėliau sukurti embrionai, kurie buvo perkelti surogatinei biglių veislės patelei.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 3 val

„Mazda“ meta iššūkį elektromobiliams: naujas variklis benziną pavers vandeniliu

4 min. skaitymo • prieš 1 d.

Paskelbti 6 saugiausi automobiliai – juose neužfiksuota nė viena vairuotojo žūtis

3 min. skaitymo • prieš 1 d.

„Apple“ pristatys 5 naujus įrenginius – laukia ir pirmasis sulankstomas „iPhone“

Visi naujausi straipsniai →

Taip gimė dvi biglių patelės – Alfie ir Bailey. Tyrėjai ištyrė jų seiles ir kailį, tačiau pagrindinio alergeno juose neaptiko. Bendrovės teigimu, šuniukai vystėsi normaliai ir buvo sveiki, tačiau jų būklė toliau stebima.

Vienas iš projekto mokslininkų, genetikas Mattas Walkeris, pats yra alergiškas šunims. Anksčiau kontaktas net su mažiau besišeriančiais šunimis jam sukeldavo akių niežėjimą, odos bėrimus ir kitus nemalonius simptomus.

Tyrėjai atliko odos dūrio mėginį, naudodami medžiagas iš genetiškai redaguotų biglių seilių ir pleiskanų. M. Walkerio oda sureagavo į pudelio ir auksaspalvio pudelio mišrūno mėginius, tačiau reakcijos į Alfie ir Bailey mėginius neužfiksuota.

Dabar Bailey gyvena kartu su mokslininku Niujorke. Jis gali šunį laikyti ant kelių, žaisti su juo ir vestis pasivaikščioti, nors anksčiau dėl alergijos toks artimas kontaktas buvo beveik neįmanomas.

Tai pirmas kartas, kai toks genetinis metodas sėkmingai panaudotas siekiant sukurti šunis be pagrindinio alergiją sukeliančio baltymo. Anksčiau mokslininkai panašius bandymus atliko su katėmis, tačiau komerciškai prieinamų genetiškai redaguotų augintinių alergiškiems žmonėms kol kas nėra.

Apie tai, kaip CRISPR technologija leidžia itin tiksliai keisti genetinę informaciją, anksčiau rašėme straipsnyje apie Vilniaus universiteto mokslininkų išaiškintą CRISPR-Cas „baltymų žirklių“ veikimo mechanizmą.

Visiškai alergijos nesukeliančių šunų dar nėra

Nors rezultatai atrodo įspūdingai, mokslininkai pabrėžia, kad Alfie ir Bailey kol kas negalima vadinti visiškai alergijos nesukeliančiais šunimis. „Can f 1“ yra svarbiausias, tačiau ne vienintelis šunų organizme randamas alergenas.

Todėl žmogus, jautrus kitam šunų baltymui, teoriškai galėtų patirti alerginę reakciją ir būdamas šalia genetiškai redaguoto gyvūno. Be to, odos mėginys kol kas atliktas tik vienam alergiškam mokslininkui, todėl būtini gerokai didesni tyrimai su skirtingais žmonėmis.

Ankstesni moksliniai darbai taip pat rodo, kad šunų veislės, dažnai reklamuojamos kaip hipoalerginės, nebūtinai išskiria mažiau alergenų. Net mažai besišeriantys pudeliai ar jų mišrūnai vis tiek gamina alergiją galinčius sukelti baltymus.

Šiuo atveju technologija skiriasi tuo, kad alergeno kiekį bandoma mažinti ne kontroliuojant šėrimąsi, o pašalinant jo genetinį šaltinį. Vis dėlto ilgalaikis genetinio pakeitimo poveikis šunų sveikatai dar nėra žinomas.

Bendrovė pripažįsta, kad jos sukurtas genetinis pakeitimas tebėra eksperimentinis ir dar nebuvo įvertintas JAV Maisto ir vaistų administracijos. Prieš leidžiant tokius šunis auginti žmonėms, reikės atlikti papildomus tyrimus, išspręsti reguliavimo klausimus ir įrodyti, kad pakeitimas nesukelia netikėtų sveikatos problemų.

Kyla ir etinių klausimų. Bioetikos specialistai įspėja, kad genetiškai redaguotų augintinių rinka galėtų sumažinti žmonių norą priimti šunis iš prieglaudų. Taip pat diskutuojama, ar gyvūnų genetinis keitimas dėl žmonių patogumo yra pateisinamas, net jeigu patys gyvūnai nepatiria akivaizdžios žalos.

Panašias diskusijas kelia ir kitos CRISPR pritaikymo sritys. Plačiau apie ribą tarp gydymo ir gyvų organizmų savybių keitimo skaitykite straipsnyje „Genetinė praraja: ar CRISPR 3.0 genų redagavimas peržengia ribas tarp medicinos ir moralės?“.

„Kindred Companion Sciences“ tikisi ateityje metodą pritaikyti ne tik bigliams, bet ir kitų veislių, tarnybiniams bei žmonėms su negalia padedantiems šunims. Tačiau bendrovė kol kas neskelbia nei būsimos kainos, nei datos, kada pirmieji tokie augintiniai galėtų pasiekti alergiškų žmonių namus.

Alfie ir Bailey įrodo, kad šunį galima sukurti be pagrindinio alergeno. Ar to pakaks milijonams alergiškų žmonių saugiai gyventi su augintiniais, parodys tik ilgalaikiai ir gerokai platesni tyrimai.